Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas spalio 29 d. paragino nepriešinti Lietuvos kariuomenės ir vidaus saugumą užtikrinančių tarnybų finansavimo. Raginimas nuskambėjo svarstant 2027 metų biudžetą, kuriame gynybai siūloma skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto, o policijos, ugniagesių, pasieniečių ir kitų tarnybų atstovai teigia negausiantys visų jiems reikalingų lėšų.
Gynybai siūloma skirti 5 proc. BVP
Krašto apsaugos ministerijai kartu su Valstybės gynybos fondu 2027 metais siūloma skirti 4,8 mlrd. eurų. Tai sudarytų 5 proc. šalies BVP.
Palyginti su 2026 metais, ministerijos finansavimas didėtų 34,8 mln. eurų, tačiau jo dalis nuo BVP sumažėtų nuo 5,38 iki 5 proc.
Iš viso siūlomo gynybos finansavimo 896,4 mln. eurų sudarytų Valstybės gynybos fondo lėšos. Pridėjus 60 mln. eurų likutį iš 2026 metų, fondas turėtų 956,4 mln. eurų.
Praktinį kariuomenės ir vidaus tarnybų bendradarbiavimą rodo Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų susitarimas kartu stiprinti apsaugą nuo dronų. Papildomą įrangą Valstybės sienos apsaugos ir Viešojo saugumo tarnyboms numatyta finansuoti iš Krašto apsaugos ministerijos asignavimų, o pirkimus koordinuoti su kariuomene.
Pareigūnų algoms papildomai skiriama 45,3 mln. eurų
Finansų ministerija statutinių ir aplinkos apsaugos pareigūnų atlyginimams papildomai numatė 45,3 mln. eurų. Skaičiuojama, kad vidutinė alga turėtų padidėti 128 eurais į rankas, arba 7,5 proc.
Vien Vidaus reikalų ministerijos sistemos statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui 2027 metų biudžeto projekte papildomai numatyta daugiau kaip 35 mln. eurų.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pripažino, kad projekte nenumatyta visų policijos, ugniagesių gelbėtojų, pasieniečių, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos poreikių. Jis žadėjo toliau derėtis dėl papildomų lėšų.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, vidutinis statutinių pareigūnų atlyginimas į rankas didėjo nuo 1 358 eurų 2023 metais iki 1 474 eurų 2024-aisiais ir 1 557 eurų 2025-aisiais. Pirmąjį 2026 metų pusmetį jis siekė 1 623 eurus.
Ministerija papildomo finansavimo prašo ne tik atlyginimams, bet ir infrastruktūrai, technikai, pareigūnų aprūpinimui bei kitiems tarnybų poreikiams.
Profsąjungos perspėja galinčios rengti protestus
Beveik trečdalį šalies statutinių pareigūnų vienijančio profesinių sąjungų susivienijimo NPPSS vadovė Ineta Kursevičienė teigė, kad biudžete trūksta pinigų ne tik algoms, bet ir įrangai, informacinėms sistemoms bei dirbtinio intelekto priemonėms. NPPSS perspėjo galintis rengti protestus, jeigu politikai neatsižvelgs į pareigūnų pastabas.
Profsąjungos skaičiavimu, pareigūnų atlyginimams projekte numatyta apie 35 mln. eurų, nors papildomas statutinių įstaigų poreikis siekia beveik 86,4 mln. eurų. Rengiant biudžetą policija, ugniagesiai, pasieniečiai ir kitos vidaus tarnybos visoms reikmėms iš viso prašė beveik 350 mln. eurų papildomai. Vien Policijos departamento nurodytas poreikis siekė 168,7 mln. eurų.
Prezidentas Gitanas Nausėda laikėsi pozicijos, kad statutinių pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų algos 2027 metais vidutiniškai turėtų augti apie 7,5 proc. Jo vertinimu, spartesnis didinimas augintų biudžeto deficitą.
Seimo narė socialdemokratė Orinta Leiputė taip pat ragino nepriešinti gynybos ir pareigūnų finansavimo. Ji tvirtino, kad didesnį atlyginimų augimą riboja biudžeto galimybės ir valstybės įsipareigojimai mokytojams, slaugytojams bei mokslininkams.
Opozicijos lyderis Laurynas Kasčiūnas pasiūlė pareigūnų algoms papildomai surinkti apie 35 mln. eurų: loterijų mokesčio tarifą didinti nuo 18 iki 20 proc., o azartinių lošimų – nuo 22 iki 32 proc.
Pasak L. Kasčiūno, 2024 metų pabaigoje viešojo saugumo įstaigose buvo neužimta 18 proc. pareigybių. Jo pateiktame pavyzdyje pareigūno alga į rankas nuo 1 000,78 euro 2026 metais kitąmet didėtų tik iki 1 028 eurų.
