Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pareiškė, kad nuo 2027 metų gynybos pirkimų sistema turi keistis, o krašto apsaugos sistemoje privalo daugėti pirkimų specialistų. Spalio 29 dieną „Žinių radijui“ jis sakė pavedęs Gynybos resursų agentūros vadovui surasti reikalingų darbuotojų.
Agentūra ieško keliolikos naujų specialistų
Pasak R. Kauno, krašto apsaugos sistema nebuvo parengta tokio dydžio gynybos biudžetui, koks skiriamas pastaraisiais metais. Ministras teigė turintis vienu metu motyvuoti komandą dirbti su esamais ištekliais ir pertvarkyti pačią sistemą.
Vyriausybė siūlo 2027 metais gynybai skirti daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų – lygiai 5 proc. bendrojo vidaus produkto. 2026 metais gynybai numatyta panaši suma, tačiau ji sudaro apie 5,38 proc. BVP.
Dar rugsėjį R. Kaunas nurodė, kad Gynybos resursų agentūrai ieškoma keliolikos pirkimų ir gynybos specialistų. Kol jie bus priimti, svarstyta laikinai pasitelkti kariuomenės oro gynybos, sausumos pajėgų ir kibernetinio saugumo specialistus.
Nuo rugsėjo 1 dienos visi Krašto apsaugos ministerijos pirkimai planuojami vienoje informacinėje sistemoje. Anksčiau jų planavimas buvo išskaidytas.
Pataisos sukurtų tris naujas pirkimų kategorijas
Spalio 20 dieną Seimas po pateikimo pritarė R. Kauno registruotoms pirkimų pataisoms. Už jas balsavo 66 parlamentarai, septyni susilaikė, o balsavusių prieš nebuvo.
Pataisomis siūloma nustatyti tris naujas kategorijas: neatidėliotino operacinio poreikio pirkimus, kritinių krašto apsaugos prekių, paslaugų ir darbų pirkimus bei bandomųjų partijų įsigijimus.
Neatidėliotino operacinio poreikio procedūra būtų taikoma, kai delsimas keltų grėsmę karių saugumui, karinių uždavinių vykdymui, parengčiai, atsargoms ar Lietuvos tarptautinių gynybos įsipareigojimų vykdymui. Tokius pirkimus būtų galima rengti neskelbiamų derybų būdu, netaikant privalomo atidėjimo ir pretenzijų nagrinėjimo stadijos.
Tiekėjai ir toliau galėtų kreiptis į teismą, o šis – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Bandomųjų partijų tvarka leistų kartu įsigyti prekes ir jų integravimo, bandymo bei vertinimo paslaugas. Vis dėlto sėkmingas bandymas automatiškai nesuteiktų teisės be naujos procedūros užsakyti daugiau prekių.
Per kritinius pirkimus tiekimo grandinės patikimumui būtų skiriama ne mažiau kaip 30 proc. bendro pasiūlymo vertinimo svorio, todėl mažiausia kaina nebebūtų vienintelis lemiamas kriterijus.
Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo terminas būtų trumpinamas nuo dešimties iki penkių darbo dienų, o kritinių pirkimų atvejais – iki dviejų. Visa sutikimo procedūra trumpėtų nuo 33 iki 17 darbo dienų, kritiniais atvejais – iki 14 dienų.
Seimas paprašė įvertinti galimas skaidrumo rizikas
Opozicinės partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis perspėjo, kad siūlomos išimtys gali sudaryti sąlygas tam tikroms įmonėms lengviau gauti užsakymus. Kiti parlamentarai kėlė klausimų, ar naujosios taisyklės nebus taikomos subjektyviai. Seimas paprašė pataisas įvertinti Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Spalio 26 dieną R. Kaunas su Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi Linu Pernavu, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi Dariumi Vedricku ir Gynybos resursų agentūros direktoriumi Dovydu Palaima aptarė greitesnius pirkimų modelius ir būdus kartu išsaugoti procedūrų skaidrumą bei aiškumą.
Poreikį keisti sistemą rodo ir Valstybės kontrolės auditas. Jo duomenimis, 2023–2025 metais sudaryta 8,7 mlrd. eurų vertės ginkluotės ir karinės įrangos sutarčių, o tokių įsigijimų dalis krašto apsaugos sistemos išlaidose išaugo nuo 14 iki 40 procentų.
Neįvykusių ginkluotės pirkimų dalis per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 24 iki 59 proc. Be to, 42 proc. vertintų pirkimų derinimas truko nuo 30 iki 374 dienų.
Valstybės kontrolė tarp trūkumų įvardijo kvalifikuotų specialistų stygių, fragmentuotą projektų valdymą ir nepakankamą efektyvumo stebėseną. Reikšmingų sisteminių pažeidimų auditas nenustatė, tačiau didelės arba vidutinės reikšmės neatitikimų rasta 38 proc. vertintų įprastų pirkimų.
