2026 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, Lietuvoje ekologinių rūgščiųjų pieno gėrimų gamyba padidėjo 32 proc., o šviežių nebrandintų sūrių – 13,43 proc. Tuo tarpu ekologinio sviesto gamyba sumažėjo 81,09 proc. Remiantis Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šie skaičiai atspindi ekologinės žaliavos panaudojimo struktūros pasikeitimą.
Pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis pabrėžė, kad sumažėjusi ekologinio sviesto gamyba neparodo bendrų ekologinių pieno produktų gamybos tendencijų. „Kitų kategorijų, ypač rūgščiųjų gėrimų ir šviežių sūrių, gamyba augo, todėl duomenys rodo ekologinės žaliavos panaudojimo struktūros pasikeitimą“, – sakė E. Simonis.
Jo teigimu, ekologinių pieno produktų gamyboje didesnę reikšmę įgyja kasdienio vartojimo produktų segmentas. Nors ekologinių produktų paklausą skatina augantis vartotojų dėmesys sveikatai, produktų kilmei ir tvarumui, rinkos augimą vis dar riboja didesnės tokių produktų kainos.
Pirmąjį metų pusmetį ekologinės grietinės gamyba padidėjo 4,32 proc., jogurto be priedų – 2,52 proc., geriamojo pieno – 0,7 proc., o varškės – 0,21 proc. Ekologinės grietinėlės pagaminta 27,9 proc., o aromatizuoto jogurto – 6,09 proc. mažiau negu prieš metus.
Iš visų pieno produktų didžiausia ekologinės produkcijos dalis buvo jogurto kategorijoje. Ekologinis jogurtas be priedų sudarė 26,89 proc. viso šios rūšies jogurto gamybos Lietuvoje, o aromatizuotas ekologinis jogurtas – 10,73 proc. Ekologinės produkcijos dalis geriamojo pieno gamyboje siekė 4,66 proc., varškės – 2,12 proc., rūgščiųjų pieno gėrimų – 1,44 proc., grietinės – 1 proc., o šviežių nebrandintų sūrių – 0,41 proc. Mažiausia ekologinės produkcijos dalis buvo sviesto ir grietinėlės kategorijose – atitinkamai 0,23 proc. ir 0,01 proc.
Didžioji dalis Lietuvoje pagamintų šviežių ekologinių pieno produktų parduodama vidaus rinkoje. Pirmąjį pusmetį šalyje parduota daugiau kaip 96 proc. pagamintų ekologinių rūgščiųjų pieno gėrimų, varškės, šviežių sūrių, jogurto ir grietinės. Vidaus rinkoje taip pat parduota 89,61 proc. pagaminto ekologinio geriamojo pieno.
„Išimtis yra sviestas, kurio mažiau nei pusė pagaminto kiekio parduota Lietuvos rinkoje. Tuo metu visa pirmąjį pusmetį pagaminta ekologinė grietinėlė realizuota Lietuvoje“, – sakė E. Simonis.
Europos Sąjunga ekologinę gamybą laiko viena svarbiausių priemonių kurti tvaresnę maisto sistemą, nes ji padeda saugoti biologinę įvairovę, mažinti aplinkos taršą, prisidėti prie klimato tikslų, užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus ir stiprinti kaimo ekonomiką.
