Augant verslui, didėja ir apyvartinių lėšų poreikis žaliavoms, įrangai, darbuotojams ar partneriams įsigyti. Nors įmonės dažnai galvoja apie papildomą finansavimą, dalis augimui reikalingo finansinio lankstumo galima pasiekti ir kitu būdu – įvertinus, kur ir kuriam laikui „užšaldomos“ jau turimos lėšos. Tai ypač aktualu statybų ir rangos versle, kur įsipareigojimų užtikrinimui gali tekti panaudoti nuosavas lėšas, taip apribojant kapitalo panaudojimą kitiems projektams.
Alternatyva tokiose situacijose gali tapti draudiko laidavimas, leidžiantis užtikrinti rangovo įsipareigojimus neapkraunant įmonės apyvartinių lėšų. „Augančiam verslui svarbu ne tik tai, kiek kapitalo jis turi. Ne mažiau svarbu, kokia jo dalis lieka laisva ir gali būti panaudota kitoms galimybėms. Jei dalis lėšų ilgam susiejama su ankstesniais įsipareigojimais, įmonė gali turėti užsakymų, tačiau jai gali likti mažiau finansinės erdvės jų imtis“, – sako draudimo bendrovės BTA Rizikų valdymo departamento direktorė Ana Variakojienė.
Statybų ir rangos versle poreikis užtikrinti įsipareigojimus gali tęstis per visą projekto ciklą: nuo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo konkurse, sutarties įvykdymo pasirašius sutartį, avansinio mokėjimo gavus avansą, iki garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo užbaigus darbus. Rangovai gali naudoti piniginį užstatą, banko garantiją arba draudiko laidavimo raštą. „Kuo daugiau projektų įmonė vykdo vienu metu, tuo svarbesnis tampa ne vien kiekvieno atskiro užtikrinimo dydis, bet jų visuma. Vienam projektui susieta suma gali neatrodyti didelė, tačiau keliuose projektuose ji jau gali reikšmingai sumažinti įmonės finansinį lankstumą“, – aiškina A. Variakojienė.
Įstatymų numatytais atvejais rangovui pirmiesiems trejiems statinio garantinio termino metams gali reikėti pateikti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimą, kurio suma siekia ne mažiau kaip 5 proc. statinio statybos kainos. Pavyzdžiui, 2 mln. eurų statybos kainos projekte tai sudaro 100 tūkst. eurų, o 10 mln. eurų vertės projekte – jau pusę milijono eurų. Jei prievolė užtikrinama rangovo lėšomis, įmonė šios kapitalo dalies negali laisvai naudoti kitoms reikmėms. Draudiko laidavimo raštas suteikia galimybę šių lėšų „neužrakinti“.
„Čia ir pasikeičia požiūris į draudimo kainą. Jei vertiname tik draudimo įmoką, matome papildomas sąnaudas. Tačiau verslui reikėtų vertinti ir alternatyvą: kokią sumą jam tektų skirti užtikrinimui, kiek laiko šie pinigai būtų susieti ir ką per tą laiką įmonė galėtų su jais padaryti. Augančiam verslui kapitalas, kuris gali likti apyvartoje, turi savo vertę“, – pažymi A. Variakojienė.
Laidavimo draudimas nėra paskola ir nesukuria įmonei papildomo kapitalo. Jis leidžia draudikui, įvertinus įmonės finansinį pajėgumą, užtikrinti jos prievolę užsakovui. „Laidavimas nėra būdas apeiti įmonės finansines galimybes. Mes įvertiname jos finansinį pajėgumą ir pagal jį nustatome, iki kokios sumos galime laiduoti. Jei poreikis šią ribą viršija, gali būti reikalingi papildomi užtikrinimai“, – aiškina A. Variakojienė. Taigi, nors laidavimas nėra universali formulė, finansiškai tvariam, augančiam verslui tai gali būti vienas iš būdų efektyviau paskirstyti turimus išteklius.
Didesnis finansinis lankstumas leidžia verslui imtis didesnių projektų ar spartesnio augimo, tačiau kartu didėja ir rizika. Statybų versle nuostolių gali kilti dėl sugadintų medžiagų, įrangos ar tretiesiems asmenims padarytos žalos. Čia laidavimas ir statybų draudimas atlieka skirtingas, bet viena kitą papildančias funkcijas: laidavimas užtikrina įsipareigojimus ir finansinį lankstumą, o statybų draudimas apsaugo vykdomą projektą. „Augant svarbu galvoti apie abi puses. Viena – kaip neužšaldyti daugiau apyvartinių lėšų, nei būtina, ir išlaikyti finansinį pajėgumą naujiems projektams. Kita – kaip apsaugoti jau prisiimtus didesnius įsipareigojimus, kad vienas nenumatytas įvykis netaptų reikšmingu smūgiu įmonės finansams. Todėl draudimas gali būti ne tik apsauga blogiausiam scenarijui, bet ir platesnė verslo finansų bei rizikų valdymo dalis“, – sako A. Variakojienė.
Augančiam verslui tai keičia ir patį požiūrį į draudimą. Klausimu tampa ne vien, kiek kainuoja draudimo apsauga, bet ir kiek finansinės rizikos įmonė nori bei gali prisiimti pati. Kuo didesnius įsipareigojimus verslas prisiima, tuo svarbiau užtikrinti, kad augimui skirtas kapitalas nebūtų be reikalo susietas ar prarastas dėl rizikų, kurias buvo galima valdyti iš anksto.
