Niekada nevėlu pradėti mokytis užsienio kalbos, įsigyti naujų profesinių įgūdžių ar įvaldyti muzikos instrumentą. Nors dažnai manome, kad tai reikalauja daugybės valandų, naujų žinių įsisavinimui galima pasiekti pastebimų rezultatų ir per trumpesnį laiką, jei mokomasi kryptingai. Ekspertė dalijasi trimis patarimais, kaip efektyviai panaudoti vos 60 minučių.
Nors rašytojas Malcolmas Gladwellas savo bestseleryje „Outliers“ išpopuliarino 10 tūkstančių valandų taisyklę, teigiančią, kad meistriškumui pasiekti reikia daugybės metų praktikos, vėlesni tyrimai parodė, jog universalaus skaičiaus valandų, garantuojančių meistriškumą, nėra. Tapti srities profesionalu ir išmokti kasdienybėje praverčiančio įgūdžio yra du skirtingi tikslai. Kaip teigia technologijų bendrovės „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė, norint išmokti kelias užsienio kalbos frazes ar perprasti naują kompiuterinę programą, pirmuosius rezultatus galima pasiekti gerokai greičiau.
1. Išsikelkite tikslą, kurį įmanoma pasiekti per valandą
Viena dažniausių klaidų mokantis naujų dalykų – pernelyg dideli lūkesčiai. Ambitingus tikslus verta suskaidyti į mažesnes, lengviau įveikiamas užduotis, kurios padėtų greičiau pastebėti pirmuosius rezultatus. Pavyzdžiui, ruošiantis savaitgalio kelionei į Italiją, per 60 minučių galima išmokti dešimt naudingiausių frazių. Šiam tikslui pasiekti E. Tamelytė siūlo pirmuosius 15 minučių skirti žodžiams ir posakiams įsiminti, pusvalandį – pokalbiams praktikuotis, o likusias 15 minučių – bandyti susikalbėti nebežiūrint į užrašus. Po valandos jau galėsite prisistatyti, užsisakyti maisto ar paprašyti sąskaitos. „Tikslas turėtų būti toks, kad galėtumėte patys įvertinti rezultatą. Pavyzdžiui, ne tiesiog pasimokyti italų kalbos, o gebėti trumpai susikalbėti restorane. Tai padeda ne tik kryptingiau mokytis, bet ir pastebėti pažangą, kuri skatina tęsti pradėtą veiklą“, – sako E. Tamelytė.
2. Pasirūpinkite aplinka, kurioje būtų lengviau susikaupti
Net ir visą valandą skyrus mokymuisi, lengva ją iššvaistyti tikrinant telefono pranešimus ar nuolat perjunginėjant skirtingas programėles. Todėl prieš pradedant verta pasiruošti visas mokymosi priemones, išjungti nebūtinus pranešimus ir pasirūpinti aplinka, kurioje būtų lengviau susikaupti. Jei visą valandą išlaikyti dėmesį sunku, mokymuisi skirtą laiką galima padalyti į du maždaug 25 minučių etapus, tarp jų darant trumpą pertrauką. Rekomenduojama atsitraukti nuo ekrano, šiek tiek pajudėti ar pasivaikščioti, užuot laiką leidžiant socialiniuose tinkluose. Likusias minutes verta skirti išmoktai medžiagai prisiminti ir svarbiausioms mintims apibendrinti.
Mokymosi procesą gali palengvinti ir tinkamai pasirinktos technologijos. Pavyzdžiui, „Samsung Galaxy Tab S12“ serijos planšetėse galima vienu metu atverti kelias programėles – vienoje ekrano dalyje skaityti mokomąją medžiagą, kitoje žymėtis svarbiausias mintis ar naudotis DI asistentu. Pridedamu išmaniuoju rašikliu patogu ranka rašyti pastabas, braižyti schemas ar pasižymėti esminę informaciją, vėliau – ją konvertuoti į spausdintą tekstą. Vis dėlto, pasak ekspertės, technologijos turėtų palengvinti mokymąsi, o ne papildomai blaškyti dėmesį. Todėl svarbu atsirinkti tik tas priemones, kurios iš tiesų naudingos, ir vienu metu susitelkti į vieną užduotį.
3. Žinias pritaikykite praktiškai
Skaitant naują informaciją, neretai atrodo, kad viskas aišku, tačiau vėliau sunku prisiminti net pagrindines mintis. Todėl vienas veiksmingiausių mokymosi būdų – ne tik kartoti medžiagą, bet ir reguliariai pasitikrinti, kiek jos pavyko įsiminti. Pavyzdžiui, perskaičius paaiškinimą apie infliacijos veikimą, užverskite užrašus ir pabandykite šį reiškinį savais žodžiais paaiškinti kitam žmogui. Jei nepavyksta, grįžkite prie neaiškių vietų. Kitą dieną verta dar kartą pasitikrinti, ką išmokote – toks kartojimas padeda geriau įtvirtinti žinias ir ilgiau jas išsaugoti atmintyje.
Mokantis gali praversti ir dirbtinio intelekto (DI) įrankiai, leidžiantys ne tik ieškoti informacijos, bet ir ją praktiškai pritaikyti. „Užuot paprašę DI pateikti paruoštą atsakymą, pabandykite paversti jį savo mokytoju. Paprašykite užduoti penkis klausimus pasirinkta tema, kiekvieną kartą palaukti jūsų atsakymo, o suklydus – paaiškinti klaidą ir pateikti papildomą pavyzdį. Taip iš karto pamatysite, ką jau suprantate, o kur žinių dar trūksta. Tik svarbu nepamiršti, kad ir DI pateikiamą informaciją reikia vertinti kritiškai“, – pataria ekspertė.
Nors per valandą vargu ar įmanoma įvaldyti naują įgūdį, tiek laiko gali pakakti pirmiesiems apčiuopiamiems rezultatams pasiekti. Net ir nedidelė pažanga gali suteikti daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ir paskatinti toliau gilinti žinias.
