Valstybės duomenų agentūra (VDA) sukūrė naują duomenimis grįstą įrankį, skirtą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD). Šis sprendimas, padedantis civilinės saugos specialistams planuoti gyventojų perspėjimo sirenų tinklo plėtrą, naudoja dirbtinį intelektą (DI) siūlyti optimalias naujų sirenų vietas ir modeliuoti jų poveikį gyventojų aprėpčiai.
Duomenimis grįsti sprendimai sirenų tinklo plėtrai
Interaktyviame žemėlapyje pateikiamas esamų sirenų išdėstymas, modeliuojamos jų aprėpties zonos ir persidengimas. Tai leidžia specialistams įvertinti esamą perspėjimo tinklą ir nustatyti teritorijas, kuriose aprėptį galima didinti. Naudotojai gali kurti individualius plėtros scenarijus, modeliuoti naujų sirenų įrengimą ir palyginti skirtingus sprendimus, stebėdami realiuoju laiku perskaičiuojamą gyventojų perspėjimo aprėptį.
Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone, perkėlus keturias esamas sirenas ir įrengus vieną naują, apskaičiuota gyventojų perspėjimo aprėptis padidėjo nuo 23 iki 32 proc. Nors šie rezultatai teoriniai, jie rodo, kaip duomenų analizė gali padėti ieškoti efektyvesnių sirenų išdėstymo sprendimų.
Pirmasis tokio pobūdžio VDA sprendimas, sukurtas pasitelkiant dirbtinį intelektą
Įrankio kūrimo procese pasitelktas dirbtinis intelektas (DI). „Savivaldos DataLab“ analitikai sukūrė algoritmą, kuris, įvertinęs gyventojų pasiskirstymą ir esamo sirenų tinklo aprėptį, siūlo galimas vietas naujoms sirenoms. Planuojant įrengimą, taip pat galima įvertinti pastatų išsidėstymą, aukštų skaičių ir nuosavybės duomenis.
VDA geoerdvinių ir regionų duomenų analitikė Reda Švelniūtė pabrėžia, kad vienas didžiausių pasiekimų – galimybė modeliuoti sirenų tinklo pokyčius realiuoju laiku. „Pasitelkę dirbtinį intelektą ir komandos kompetencijas sukūrėme sprendimą, kuriame specialistai gali keisti sirenų vietas ir iš karto matyti, kaip keičiasi perspėjamų gyventojų skaičius bei girdimumo teritorijos. Dar vienas svarbus privalumas – PAGD ir savivaldybių specialistai gali dirbti vienoje aplinkoje, dalytis scenarijais ir kartu ieškoti tinkamiausių sprendimų“, – teigia R. Švelniūtė.
Sirenų girdimumo zonos modeliuojamos pagal veikimo spindulių ir gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis. Atliekant skaičiavimus nevertinamas reljefo, pastatų ar oro sąlygų poveikis garso sklidimui, todėl pateikiami rezultatai skirti planavimui, o ne faktiniam girdimumui konkrečioje vietoje patvirtinti.
Įrankį jau išbando savivaldybių ir PAGD specialistai
Spalio 28 d. įvyko mokymai PAGD ir savivaldybių atstovams, kuriuose dalyvavo apie 60 specialistų. Įrankis pasiekiamas „Savivaldos DataLab“ aplinkoje, o po mokymų pradėta jį praktiškai išbandyti. Šiuo metu sukurta 18 sirenų tinklo plėtros scenarijų – 12 parengė savivaldybės, 6 – PAGD specialistai.
Bendra darbo aplinka, kurioje PAGD ir savivaldybių atstovai gali dalytis scenarijais, juos koreguoti ir vertinti, leidžia sklandžiau derinti sirenų tinklo plėtros sprendimus tarp institucijų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pažymi, kad įrankis pranoko lūkesčius, sukuriant pagrindą efektyviam tiek naujų, tiek esamų sirenų tinklo planavimui. Taip pat sudaromos sąlygos aptikti ir išvengti klaidų sirenų duomenyse. Siūloma ateityje tobulinti įrankį, papildant reljefo, pastatų aukštingumo ir triukšmo sluoksniais.
Efektyvesnis išteklių naudojimas ir platesnė gyventojų perspėjimo aprėptis
Naujasis įrankis leidžia PAGD ir savivaldybėms priimti duomenimis pagrįstus sprendimus dėl sirenų tinklo plėtros. Tai sudarys sąlygas racionaliau naudoti valstybės finansinius ir infrastruktūros išteklius bei efektyviau planuoti investicijas, mažinant perteklinio infrastruktūros dubliavimo riziką.
Sirenų plėtros planavimo įrankis yra vienas iš VDA „Savivaldos DataLab“ sukurtų analitinių įrankių, skirtų spręsti įvairioms praktinėms problemoms, vertinti civilinės saugos infrastruktūros pakankamumą ir modeliuoti skirtingus scenarijus Lietuvos teritorijose.
