Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas lapkričio 3 dieną išvyko į Vokietijos sostinę Berlyną, kur dalyvauja Berlyno saugumo konferencijoje ir planuoja susitikti su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu bei JAV ambasadoriumi prie NATO Matthew G. Whitakeriu.
Pagrindiniu R. Kauno vizito akcentu turėtų tapti bendras pasirodymas su B. Pistoriusu lapkričio 4 dieną 8.30 val. Abu ministrai atidarys antrąją konferencijos dieną.
Oficialioje programoje ši sesija pristatoma kaip diskusija, klausimų ir atsakymų dalis bei memorandumo elementas. Koks dokumentas galėtų būti pasirašytas ar pristatytas, programoje nenurodyta.
Vizito metu taip pat numatytas atskiras Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrų susitikimas, tačiau Krašto apsaugos ministerija konkrečių planuojamų pokalbio temų nepaskelbė.
R. Kauno darbotvarkėje numatytas susitikimas su M. G. Whitakeriu, JAV ambasadoriumi prie NATO. Lapkričio 4 dieną 10.15 val. diplomatas turėtų dalyvauti konferencijos diskusijoje „Europa ir NATO: stiprūs kartu“.
Joje taip pat numatyti NATO karinio komiteto pirmininko admirolo Giuseppe Cavo Dragone, Portugalijos gynybos ministro Nuno Melo ir kitų pareigūnų pasisakymai. Lietuvos ministro programoje suplanuoti ir susitikimai su gynybos pramonės atstovais.
2026 metais Berlyno saugumo konferenciją pirmą kartą kartu organizuoja Lietuva ir Vokietija, o Lietuva tapo renginio šalimi partnere. Pirmąją konferencijos dieną, lapkričio 3-iąją, oficialiai atidarė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
25-oji konferencija lapkričio 3–4 dienomis vyksta Berlyno viešbutyje „Vienna House Andel’s Berlin“. Organizatoriai skelbia sukvietę daugiau kaip 140 aukšto lygio pranešėjų ir numatę 17 teminių diskusijų.
Lietuvos ir Vokietijos gynybos bendradarbiavimas sustiprėjo 2023 metais Berlynui nusprendus Lietuvoje nuolat dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Tais pačiais metais pasirašytame veiksmų plane numatyta, kad apie 5 tūkst. karių turinti brigada visišką kovinę parengtį pasieks iki 2027 metų pabaigos.
Krašto apsaugos ministerijos teigimu, brigados priėmimas įpareigoja Lietuvą užtikrinti sąjungininkų pajėgų priėmimą ir integraciją į šalies gynybos sistemą, taip pat prisideda prie NATO kolektyvinės gynybos ir regioninio atgrasymo stiprinimo.
