Prieinamumas yra daugiau nei tik architektūrinis sprendimas; tai galimybė asmenims su negalia savarankiškai pasiekti pažintinius takus, paplūdimius ar muziejus, taip užtikrinant jų lygybę su kitais bendruomenės nariais.
Valstybės kontrolės auditas „Asmenų su negalia socialinė integracija“ atskleidė, kad 2025 m. pabaigoje tik 4,06 proc. svarbių valstybės ir savivaldybių institucijų pastatų atitiko minimalius prieinamumo reikalavimus. Apie 41,5 proc. pastatų atitiko iš dalies, o daugiau nei 54 proc. – visiškai neatitiko. Siektas 40 proc. pritaikytų pastatų rodiklis nebuvo pasiektas, todėl Valstybės kontrolė rekomendaciją įvertino kaip neįgyvendintą.
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros 2025 m. STASIS duomenys rodo, kad regionuose įstaigos yra labiau neprieinamos nei didmiesčiuose, todėl šiose vietovėse prieinamumo stebėsena yra ypač svarbi.
2026 m. rugpjūčio 27 d. Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komitetas išankstinėse baigiamųjų pastabose dėl Lietuvos išreiškė susirūpinimą dėl stebėsenos sistemos nebuvimo, kuri užtikrintų prieinamumo patikrą ir atitiktį. Kol tokia sistema neegzistuoja, prieinamumo trūkumus pastebi ir apie juos praneša pačios žmonių su negalia organizacijos. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) kartu su vietos sąjungomis Panevėžio ir Molėtų regionuose vertina prieinamumo būklę, įgyvendindamos projektą „Erdvė visiems: regioninės stebėsenos ir advokacijos stiprinimas“.
Prieinamumas – būtinas visiems
Nors prieinamumas dažnai siejamas su žmonėmis, turinčiais judėjimo ar kitų funkcinių sutrikimų, jo nauda yra platesnė – jis svarbus vyresnio amžiaus žmonėms, tėvams su vežimėliais ir asmenims po traumų. 2025 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos atlikto tyrimo duomenimis, patogesnė aplinka būtų naudinga 38 proc. Lietuvos gyventojų, įskaitant daugiau nei milijoną žmonių. Projekto įgyvendintojai siekia, kad prieinamumas taptų būtina kasdienio gyvenimo, darbo ir poilsio sąlyga, o ne papildoma paslauga.
Projekto ekspertė Ramunė Šidlauskaitė pabrėžia, kad prieinamumą reglamentuoja Statybos įstatymas, statybos techniniai reglamentai, Jungtinių Tautų konvencija ir LR lygių galimybių įstatymas. Esant neprieinamumui, įstaigos turėtų užtikrinti individualių poreikių tenkinimą. „Tai, kas prieinama vienam, turi būti prieinama visiems. Lygiateisiškumas prasideda nuo to, kad į pastatą gali patekti kiekvienas“, – teigia ji.
Galimybė užtikrinti statinių prieinamumą projektavimo stadijose
Projekto metu jau aplankyta 10 objektų, vertinant jų prieinamumą judėjimo sutrikimų turintiems asmenims, vyresnio amžiaus žmonėms bei tėvams su vežimėliais. Taip pat dalyvauta 13 statinių projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrų, siekiant ištaisyti prieinamumo trūkumus dar prieš statybas. Trys mokymai apmokė 6 dalyvius vertinti aplinką ir skaityti brėžinius. Sukurtas Prieinamumo barometras padeda kaupti ir sisteminti vertinimo rezultatus. Projekto tikslas – suteikti regionų žmonių su negalia organizacijoms gebėjimų ne tik pranešti apie problemas, bet ir konsultuoti savivaldybes, arch /,itektus bei projektuotojus projektavimo stadijoje.
R. Šidlauskaitė pastebi, kad viešai skelbiamuose projektiniuose pasiūlymuose klaidos pastebimos kiekviename projekte, o fragmentiškas prieinamumo supratimas neužtikrina visiškos erdvės naudojimo galimybės visiems.
2025 m. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos ataskaitoje diskriminacija dėl nepritaikyto fizinės aplinkos prieinamumo įvardijama kaip viena dažniausių problemų. Nepakankamas prieinamumas kelia kliūtis patekti į tualetus, taip menkindamas asmenų su negalia orumą, ir riboja laisvalaikio galimybes, pavyzdžiui, neleidžia patekti į paplūdimius. Komisija rekomenduoja Seimui ir Vyriausybei inicijuoti Lygių galimybių įstatymo pataisas, kurios leistų nevyriausybinėms organizacijoms teikti skundus dėl sisteminės diskriminacijos.
Projekto vadovas Panevėžio regione Jonas Dumša teigia, kad pokyčiai yra lėti, o tokie projektai svarbūs visuomenei pajudinti. Jis atkreipia dėmesį į spragas pastatų kontrolėje ir tai, kad projektuotojai bei architektai kartais neatitinka realybės poreikių, palikdami slenksčius ar netinkamame aukštyje pakabintus porankius. Darbingo amžiaus žmonėms su negalia reikalinga tinkama aplinka, kad jie galėtų pilnavertiškai dirbti.
Molėtų regiono projekto dalyvė Vytautė Mozūrienė pabrėžia, kad prieinamumas yra esminė sąlyga savarankiškumui ir bendruomenės įtraukčiai. Ji mini, kad regione nepakankamai pritaikytos stotys ir viešasis transportas, o nors didieji prekybos centrai prieinami, į mažas parduotuves ar kirpyklas patekti neįmanoma. Svarbu turėti pasirinkimo laisvę, kur eiti.
Projektą finansuoja Atviros Lietuvos fondo programa „VERTA!“.
„Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštas požiūris ar nuomonės yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomones. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už jas atsakinga“.
