Šešių šalių mokslininkai ir sveikatos priežiūros specialistai Klaipėdos universitete (KU) aptarė, kaip tiksliau nustatyti galvos svaigimo priežastis ir padėti pacientams atgauti pusiausvyrą. Spalio 30 d. vykusioje tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Pusiausvyros neuromokslas: galvos svaigimo priežastys, diagnostika, gydymas ir reabilitacija“ pristatytos naujausios žinios ir reabilitacijos galimybės – nuo pusiausvyros atkūrimo po insulto iki neinvazinės galvos smegenų stimuliacijos.
„Tokios konferencijos Klaipėdos universitete stiprina tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą ir padeda plėtoti neuromokslus. Valensijos katalikiškasis universitetas yra mūsų strateginis partneris. Dėkoju ir Klaipėdos universiteto Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedrai už aktyvią veiklą. Tikiu, kad ši konferencija bus įdomi neurologams, reabilitacijos ir kitų sričių specialistams, o diskusijos bus naudingos jų tolesniam darbui“, – atidarydamas konferenciją sakė KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Vestibulinės reabilitacijos po insulto naujoves pristatė Valensijos katalikiškojo universiteto (Ispanija) prof. dr. José María Tormos Muñoz ir doktorantas bei KU lektorius Viktoras Simanavičius. Jų pranešime aptartos galimybės, apimančios precizinę neuroreabilitaciją ir neinvazinę galvos smegenų stimuliaciją.
„Pusiausvyrą palaiko platus neuronų tinklas. Net jei viena jo dalis veikia netinkamai, paveikdami kitas dalis galime skatinti viso tinklo persitvarkymą. Smegenis šiuo atveju galima palyginti su dideliu džiazo ansambliu: kai kurie muzikantai negroja, todėl ieškome būdų, kaip paskatinti juos vėl įsitraukti ir visam ansambliui skambėti geriau“, – aiškino prof. J. M. Tormos Muñoz.
Mokslininkas pabrėžė, kad neurologinių ir psichikos ligų sukeliama ilgalaikė negalia paveikia ir sergančiojo artimuosius. Todėl svarbios dvi kryptys: reabilitacija, padedanti mažinti negalios poveikį, ir prevencija – ankstyvi veiksmai, kuriais būtų siekiama atitolinti negalią ar užkirsti kelią jai atsirasti.
Pusiausvyros atkūrimui po insulto buvo skirtas ir KUL prof. dr. Linos Varžaitytės pranešimas. KUL Neurochirurgijos klinikos gydytojas dr. Kęstutis Jacikevičius nagrinėjo galvos svaigimą po galvos traumų.
Lulea technologijos universiteto (Švedija) prof. dr. Ulrik Röijezon aptarė kaklinės kilmės galvos svaigimą – daug diskusijų keliančią diagnozę. Mokslininkas apžvelgė šios būklės atsiradimo mechanizmus, simptomus, vertinimo ir gydymo galimybes.
KU ir Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) prof. dr. Lina Malcienė aptarė dažniausias neurologines galvos svaigimo priežastis. KU ir „OrtoReab“ gydytoja Marija Lebedeva kalbėjo apie vestibulinės migrenos diagnostikos iššūkius.
Psichikos sveikatos specialistų požiūrį pristatė gydytojas psichiatras Jonas Mikaliūnas, kalbėjęs apie galvos svaigimo diferencinę diagnostiką ir medikamentinį gydymą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Palangos klinikos dr. Julija Gečaitė-Stončienė aptarė kognityvinės elgesio terapijos taikymą gydant nuolatinį posturalinį-percepcinį galvos svaigimą.
Pranešėja iš Portugalijos Cláudia Maria Costa nagrinėjo regos dirgiklių sukeliamą galvos svaigimą ir jo reikšmę atkuriant pusiausvyrą. Latvijos jūrinės medicinos centro gydytoja Jolanta Kalniņa pristatė galvos svaigimo ir pusiausvyros sutrikimų diferencinę diagnostiką sergant išsėtine skleroze.
Vakarų Norvegijos taikomųjų mokslų universiteto doc. dr. Mari Kalland Knapstad aptarė gerybinio paroksizminio pozicinio galvos svaigimo mechanizmus ir gydymo galimybes. Luleå technologijos universiteto (Švedija) prof. dr. Ulrik Röijezon kalbėjo apie kaklinės kilmės galvos svaigimą – diskusijų keliančią diagnozę, jos mokslinį pagrindimą, simptomų vertinimą ir taikomas intervencijas.
Konferencijoje taip pat dalyvavo KU Sveikatos mokslų fakulteto dekanė prof. dr. Rita Vaičekauskaitė, prof. dr. Daiva Mockevičienė, lektorė Rita Gikarienė, Roma Urbonienė, Kristina Žemgulienė ir Valensijos katalikiškojo universiteto prof. dr. Jorge Alarcón Jiménez.
