Naujas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkų atliktas tyrimas, publikuotas „Nature Metabolism“, meta naujus atradimus apie nikotinamido adenino dinukleotido (NAD) vaidmenį žmogaus organizme, skelbia, kad, priešingai populiariems įsitikinimams, NAD kiekis kraujyje senstant nemažėja, o moterų – netgi didėja. Tyrėjai taip pat nustatė, kad mažesnė NAD koncentracija siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač hipertenzija, o tai kelia abejonių dėl plataus NAD kiekį didinančių papildų vartojimo naudos.
Ar NAD papildai iš tiesų stabdo senėjimą?
NAD, dar vadinamas jaunystės molekule, yra gyvybiškai svarbus ląstelių energijai ir medžiagų apykaitai. Moksliniai tyrimai, daugiausia atlikti su gyvūnais, rodė, kad NAD kiekis organizme mažėja su amžiumi, todėl išpopuliarėjo idėja, kad jo kiekį auginant galima sulėtinti senėjimą. Tačiau VU GMC mokslininkai, vadovaujami dr. Dalio Ratauto, atlikę tyrimą su daugiau nei tūkstančiu žmonių, siekė kritiškai patikrinti šią prielaidą.
„Mūsų tyrimas turėjo patikrinti vieną iš esminių NAD biologijos prielaidų – ar šios molekulės koncentracija žmogaus kraujyje iš tiesų mažėja su amžiumi. Taip pat siekėme išsiaiškinti, ar NAD koncentracija nėra labiau susijusi su žmogaus sveikatos būkle ir lėtinėmis ligomis nei su pačiu senėjimu“, – teigia dr. D. Ratautas.
Netikėti rezultatai: NAD kiekis moterų kraujyje senstant didėja
Tyrimo rezultatai parodė, kad NAD kiekis kraujyje senstant neišvengiamai nesumažėja. Sveikų vyrų kraujyje jo koncentracija su amžiumi reikšmingai nepakito, o sveikų moterų – netgi padidėjo. Šis atradimas buvo netikėtas ir buvo kelis kartus tikrinamas. „Mane asmeniškai labiausiai nustebino NAD koncentracijos didėjimo su amžiumi tendencija moterų grupėje. […] Tai iliustruoja, kiek daug dar nežinome apie NAD biologiją ir kodėl svarbu kritiškai vertinti plačiai paplitusius įsitikinimus“, – sako dr. D. Ratautas.
Mokslininkas pabrėžia, kad šis atradimas išryškina moterų atstovavimo svarbą medicinos tyrimuose, nes duomenų analizė atskirai pagal lytį gali atskleisti išvadas, nepastebėtas analizuojant bendrus duomenis.
NAD ir širdies ligos
Kitas svarbus atradimas – mažesnė NAD koncentracija kraujyje pastebėta sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač hipertenzija. Gydytoja Kristina Ratautė, atsakinga už tyrimo klinikinę dalį, teigia: „Nustatėme, kad širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač hipertenzija, sergančių asmenų kraujyje NAD kiekis yra statistiškai reikšmingai mažesnis.“ Ar sumažėjęs NAD kiekis sukelia ligas, ar yra jų pasekmė, kol kas nėra aišku. Mokslininkai ateityje planuoja tirti biologinius mechanizmus, siejančius NAD apykaitą su šiomis ligomis.
Ar verta vartoti NAD papildus?
Rinkoje populiarėja NAD pirmtakus – NMN ir NR – turintys papildai. Nors kai kurių vartotojų kraujyje nustatyta didesnė NAD koncentracija, nėra pakankamai įrodymų, kad tai lemia geresnę sveikatą ar lėtesnį senėjimą. „Mūsų tyrimas NAD papildų poveikio sveikatai nevertino. […] Jeigu sveiko žmogaus kraujyje NAD kiekis su amžiumi nemažėja, kyla klausimas – ar reikia jį didinti?“ – svarsto gyd. K. Ratautė. Kol kas trūksta ilgalaikių klinikinių tyrimų, patvirtinančių šių papildų naudą ir saugumą.
Lietuviška technologija leidžia tirti tūkstančius žmonių
Tyrimas sėkmingas ir dėl VU sukurtos technologijos, leidžiančios nustatyti NAD koncentraciją išdžiovinto kraujo lašo mėginių. Šis metodas supaprastina kraujo surinkimą ir leidžia lengvai plėsti tyrimų mastą iki dešimčių tūkstančių žmonių. „Didžiausias metodo privalumas – galimybė lengvai išplėsti tyrimų mastą. Tūkstantis savanorių mums nėra riba – taikydami šią technologiją galime tirti dešimtis tūkstančių ar net daugiau“, – teigia Deimantė Stakelytė, atsakinga už laboratorinę tyrimo dalį. Metodas yra patikimas ir leidžia stebėti NAD koncentracijos pokyčius įvairių veiksnių įtakoje.
Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su įmonėmis „SensoLife“ ir „LifeLab1“. Mokslininkai tikisi, kad technologija ir gauti rezultatai padės geriau suprasti NAD vaidmenį žmogaus sveikatoje ir senėjimo procesuose.
