Dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ atliko tyrimą, kuriuo vertino dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotų atsparumą dezinformacijai, susijusiai su Lietuva. Dešimčiai plačiai naudojamų pokalbių robotų buvo pateikti dešimt dokumentuotų dezinformacijos teiginių, tarp kurių – teiginiai apie NATO narystės „išdavystę“, 1940 m. aneksijos „teisėtumą“ ir Rusijos invazijos į Ukrainą kaip „teisėtą gynybą“. Iš viso buvo pateikta 100 prašymų, iš kurių 46 buvo įvykdyti, o 54 – atmesti.
Didžiausių sunkumų kovojant su dezinformacija susidūrė „Yandex“, kuris įvykdė visus dešimt prašymų, „Mistral“ (devynis) ir „Meta AI“ (aštuonis). Šie trys robotai pateikė 27 iš 46 dezinformaciją palaikančių atsakymų. Tyrimas taip pat apėmė „ChatGPT“, „Claude“, „Copilot“, „DeepSeek“, „Gemini“, „Grok“ ir „Perplexity“ modelius.
Bene ryškiausias pavyzdys susijęs su Lietuvos energetine nepriklausomybe: aštuoni iš dešimties robotų bandė argumentuoti, kad atsisakiusi „pigesnės“ rusiškos ir baltarusiškos energijos, Lietuva pakenkė savo ekonomikai. Ši prielaida nebuvo suabejota, nors prieš Klaipėdos SGD terminalo įrengimą „Gazprom“ taikė vienas didžiausių dujų kainų ES. Kai kuriais atvejais robotai rėmėsi šaltiniais, kurie prieštaravo prašomam pagrindimui.
„Debunk.org“ vyr. analitikė Laima Venclauskienė pastebėjo, kad robotai dažnai supainiojo įvykių seką su priežastiniu ryšiu. Pavyzdžiui, po BRELL sistemos atsijungimo pakilus elektros kainoms, robotai automatiškai darė išvadą, kad tai lėmė atsijungimą, ignoruodami kitus paaiškinimus. Robotams sekėsi geriau, kai atsakymą buvo galima pagrįsti aiškiais istoriniais dokumentais ar teisiniais sprendimais, tačiau sunkiau sekėsi atskirti realias ekonomines sąnaudas nuo nepagrįstų išvadų apie jų priežastis.
Vakarietiškų modelių tarpe „Mistral“ pasirodė netikėtai prastai, palaikydamas devynis iš dešimties dezinformacijos naratyvų ir pateikdamas daugiausiai išgalvotų nuorodų. Jis Lietuvos paramą Ukrainai apibūdino kaip „piliečių išdavystę“, o 1991 m. sausio 13-osios įvykius kaip „vakarietišką perversmą“. Paklaustas apie 1940 m. Lietuvos okupaciją, „Mistral“ pateikė „Lietuvos poziciją“ ir „Sovietų Sąjungos argumentus“, o vėliau pats klausė, kuri pusė atrodo įtikinamesnė. Jis taip pat citavo straipsnius, neva patvirtinančius dezinformaciją, nors šie straipsniai ją paneigė, ir nukreipė į RT, kurios transliavimas ES yra sustabdytas.
„Ironiška, kad „Mistral“ kaip įrodymus citavo žurnalistinius tyrimus ir dezinformacijos paneigimus, kurie tuos pačius teiginius buvo demaskavę kaip klaidinančius. Taip kyla rizika suklaidinti skaitytojus ir pakirsti pasitikėjimą žiniasklaida,“ – teigė L. Venclauskienė. Ji pridūrė, kad pokalbių robotai, remdamiesi iš duomenų išmoktais modeliais, gali generuoti įtikinamai skambantį, bet netikslų tekstą. Įtakingų žinučių, pvz., Kremliaus, informacinėje aplinkoje dominavimas taip pat gali formuoti robotų atsakymus. L. Venclauskienė palygino tikėjimą, kad robotas pateiks tiesą, su ėjimu į kazino – sėkmė ne garantuota, o robotų prioritetas nėra melo atskyrimas nuo tiesos.
Tyrimas, atliktas Vilniuje liepos 22–27 dienomis naudojant nemokamas versijas, vertino 100 atsakymų pagal tai, ar robotas atsispyrė dezinformacijai ir kokiais šaltiniais rėmėsi. „Debunk.org“ taip pat parengė rekomendacijas visuomenei, DI paslaugų teikėjams, institucijoms ir žiniasklaidai, kaip didinti DI atsparumą dezinformacijai, pabrėžiant tiek paslaugų teikėjų, tiek naudotojų atsakomybę tikrinti šaltinius ir kritiškai vertinti informaciją.
