Trečiadienis, 2026 m. spalio 28 d.

Analizė: 2027 m. biudžetas kelia klausimų dėl ilgalaikio finansavimo tvarumo

Doc. dr. Evaldas Stankevičius, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultetas

2027 metų biudžeto iššūkis slypi ne tik didėjančiose pensijose, viešosiose paslaugose ar saugumo srityje, bet ir būtinybėje užtikrinti tvarų pajamų pagrindą šioms išlaidoms ateityje, ne vien skolinantis.

Nors biudžeto pajamos ir išlaidos auga, Finansų ministerijos duomenimis, 2026 m. pajamos siekia 21,07 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,52 mlrd. eurų, 2027 m. projektuojamos atitinkamai 22,16 ir 27,88 mlrd. eurų. Tai rodo 5,2 proc. pajamų augimą ir tik 1,3 proc. išlaidų augimą. Tačiau neįskaičiuojant ES ir Ekonomikos gaivinimo bei atsparumo didinimo priemonės paskolų, valstybės biudžeto išlaidos auga 8,1 proc., o valdžios sektoriaus deficitas, Finansų ministerijos prognozėmis, didės nuo 3,3 proc. BVP 2026 m. iki 4,6 proc. 2028 m.

Lietuvos ekonomikos augimui sulėtėjus iki 2,2 proc. 2027 m., svarbesnėmis tampa investicijos, produktyvumas ir pridėtinės vertės kūrimas. Dėl šios priežasties kelia susirūpinimą finansavimo mažėjimas ekonomikos konkurencingumo ir valstybės informacinių išteklių srityje, nors investicijų skatinimui finansavimas ir didinamas. Valstybės skola, Finansų ministerijos prognozėmis, nuo 43,8 proc. BVP 2026 m. gali išaugti iki 54,3 proc. 2029 m., nors ekonomikos nuosmukis nenumatomas.

Analitikai pabrėžia, kad svarbiausia ne pats skolinimosi faktas, o lėšų panaudojimas investicijoms, kurios didina būsimą ekonomikos pajėgumą. Geresnis mokesčių surinkimas ir šešėlinės ekonomikos mažinimas yra nepakankamai išnaudoti pajamų rezervai, galintys papildyti biudžetą nedidinant mokesčių tarifų. Nors pensijoms, šeimos politikai ir sveikatos draudimui numatyta skirti daugiau lėšų, socialinės politikos tvarumas priklausys nuo dirbančiųjų produktyvumo ir mokestinių pajamų augimo.

Pagrindinė 2027 m. biudžeto problema yra aiškesnio ryšio tarp šiandien prisiimamų įsipareigojimų ir rytdienos pajamų stoka. Trūksta plano, kaip bus stabilizuota valstybės skola, kokios investicijos didins Lietuvos gamybą ir eksportą, taip pat konkrečių tikslų mažinant šešėlinę ekonomiką ir didinant viešųjų išlaidų veiksmingumą.