Spalio 28 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariams pristatydama Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) veiklos rezultatus, Eurojusto viceprezidentė ir Lietuvos nacionalinė narė Eurojuste Margarita Šniutytė-Daugėlienė pabrėžė, kad nusikalstamumas tampa vis sudėtingesnis, labiau tarptautinis ir skaitmeninis, todėl būtina nuolat stiprinti tarptautinį teisminį bendradarbiavimą ir prisitaikyti prie kintančių grėsmių.
Pranešėja pažymėjo, kad 2026 m. birželio mėn. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujojo Eurojusto reglamento, kuriuo siekiama sustiprinti Europos Sąjungos atsaką į kintančią saugumo aplinką ir suteikti agentūrai papildomų priemonių veiksmingiau kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu.
Eurojustas 2025 m. toliau stiprino valstybių narių bendradarbiavimą kovojant su sunkiu ir organizuotu tarpvalstybiniu nusikalstamumu. Agentūra teikė pagalbą 13 946 tyrimams, organizavo šimtus koordinacinių susitikimų ir rėmė jungtinių tyrimo grupių veiklą visoje Europoje.
Lietuvos nacionalinis biuras Eurojuste 2025 m. dirbo su 1 291 byla. Iš jų 357 buvo inicijuotos Lietuvos institucijų, o 934 perduotos nagrinėti kitų valstybių iniciatyva. Palyginti su ankstesniais metais, bylų skaičius nuosekliai augo. Dažniausiai nagrinėti sukčiavimo, pinigų plovimo, prekybos narkotikais, organizuotų nusikalstamų grupių ir kibernetinių nusikaltimų atvejai.
Eurojusto viceprezidentė atkreipė dėmesį, kad trečiųjų valstybių dalyvavimas naujose Eurojusto bylose 2025 m. buvo itin svarbus, dėl bendradarbiavimo plečiasi šalių ratas, bylos tampa vis sudėtingesnės ir didesnės apimties, todėl kartu auga darbo krūvis.
Svarbia Eurojusto veiklos kryptimi išlieka parama siekiant užtikrinti atsakomybę už Rusijos agresijos prieš Ukrainą nusikaltimus. Agentūra taip pat aktyviai prisideda prie kovos su hibridinėmis grėsmėmis, koordinuodama tarptautinį bendradarbiavimą tiriant sabotažo atvejus, dronų keliamas grėsmes ir kitas Europos saugumui pavojų keliančias veikas.
Pristatydama siūlomus Eurojusto reglamento pakeitimus, pranešėja pažymėjo, kad jais numatoma plėsti agentūros įgaliojimus, stiprinti operacinius pajėgumus, tobulinti valdymo modelį ir skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su kitomis Europos Sąjungos institucijomis ir agentūromis, ypač su Europolu, Europos prokuratūra (EPPO), Kovos su pinigų plovimu institucija (AMLA), Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF).
Diskusijoje dalyvavo komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius, Generalinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Irmantas Mikelionis.
Eurojustas yra Europos Sąjungos institucija, koordinuojanti valstybių narių prokuratūrų ir kitų teisminių institucijų bendradarbiavimą kovojant su sunkiu ir organizuotu tarpvalstybiniu nusikalstamumu. Agentūra pati neatlieka baudžiamųjų tyrimų, tačiau remia ir koordinuoja valstybių narių teisėsaugos ir teismines institucijas atliekant tarpvalstybinius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą.
Su visa 2025 m. Eurojusto veiklos ataskaita galima susipažinti Eurojusto interneto svetainėje.
