Nuolatinis blogų naujienų naršymas, dar vadinamas „doomscrollingu“, gali sukelti nerimą ir emocinį nuovargį, o tai skatina ne tik žmogaus psichologija, bet ir šiuolaikinių skaitmeninių platformų veikimo principai.
„Tele2“ skaitmeninės rinkodaros vadovė Justina Antropik teigia, kad skaitmeninės platformos yra sukurtos taip, jog nuolat pasiūlytų vartotojui naujo turinio. Naujienų portalai, socialiniai tinklai ir programėlės veikia realiuoju laiku, todėl informacija pasiekia vartotojus akimirksniu per pranešimus ar rekomendacijas. Nors tai leidžia greitai sužinoti svarbiausius įvykius, tačiau gali paskatinti nuolat tikrinti ekraną. „Todėl verta sąmoningai pasirinkti, kada ir kaip vartojame informaciją, o ne leisti, kad ji nuolat reikalautų mūsų dėmesio“, – sako J. Antropik.
Kodėl sunku sustoti?
Jaunimo linijos savanoris ir psichologas Kasparas Žiaučyna paaiškina, kad į blogų naujienų srautą žmonės įsitraukia dėl kelių priežasčių. Viena jų – platformose dominuojančios skambios ir kontraversiškos antraštės, kurios skatina skaityti toliau, net jei turinys nebeatspindi antraštės. „Taip galima kelioms valandoms ar net ilgiau įklimpti į naujienų srautą, patirti vis didesnį nerimą ar emocinį nuovargį“, – sako K. Žiaučyna.
Pasak jo, įsitraukimą stiprina ir smegenų reakcija – ieškant atsakymų ar naujos informacijos kyla emocinis sužadinimas, kuris skatina naršyti toliau. Todėl sustoti dažnai būna gerokai sunkiau, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Daugiau informacijos nereiškia daugiau kontrolės
Psichologo teigimu, blogos naujienos pirmiausia patraukia dėmesį, nes smegenys jas vertina kaip galimo pavojaus signalą. „Žmogus nesąmoningai pradeda ieškoti atsakymų – ar tai gali paliesti mane, mano artimuosius, mano saugumą. Gali atsirasti įspūdis, kad kuo daugiau informacijos surinksiu, tuo geriau pasiruošiu galimam pavojui. Tačiau problema atsiranda tada, kai informacijos vis daugėja, o aiškių atsakymų ar sprendimų vis tiek nėra. Tuomet nerimas ir nežinomybė gali tik stiprėti“, – aiškina K. Žiaučyna.
J. Antropik priduria, kad interneto naujienų srautas praktiškai neturi pabaigos. Algoritmai, pastebėję vartotojo susidomėjimą tam tikra tema, iš karto pasiūlo dar daugiau susijusios informacijos, todėl labai lengva nepastebėti, kiek laiko praleidžiama skaitant naujienas.
K. Žiaučyna pabrėžia, kad svarbu stebėti savo savijautą. Jei po ilgesnio naršymo kyla nerimas, nuovargis, pyktis ar tampa sunkiau susikaupti, tai gali būti ženklas, kad informacijos jau yra per daug.
Kaip atgauti dėmesio kontrolę?
Nors informacijos srautas didelis, dauguma išmaniųjų įrenginių turi įrankius jam valdyti. J. Antropik siūlo paprastus sprendimus: išjungti nebūtinus programėlių pranešimus, nustatyti ekrano laiko limitus ar skirti konkretų laiką naujienoms skaityti. „Tokie nustatymai padeda sumažinti nuolatinius dėmesio trikdžius ir suteikia daugiau kontrolės pačiam vartotojui“, – teigia ji.
K. Žiaučyna rekomenduoja pokyčius pradėti nuo mažų žingsnių. Galima išjungti dalies programėlių pranešimus, daugiau laiko skirti mėgstamai veiklai, pasivaikščiojimams ar bendravimui su žmonėmis gyvai. „Taip pat verta sau aiškiai atsakyti, kodėl šiuo metu atsiverčiu naujienas ir ko iš jų tikiuosi. Kuo geriau suprantame savo poreikius ir stebime savijautą, tuo lengviau atpažinti ribą, kada informacija padeda, o kada jau pradeda varginti“, – akcentuoja psichologas.
