Laimonas Garbenčius, „Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas, primena apie Vėlinių laikotarpiu išaugusias KASKO draudimo žalas ir dalijasi patarimais, kaip užtikrinti saugumą kelyje.
Vėlinių laikotarpiu, kai daugelis nuvažiuoja šimtus kilometrų ir aplanko ne vienas kapines, trumpėjantis šviesus paros metas bei skubėjimas gali tapti pavojingi. „Swedbank“ draudimo bendrovės duomenys rodo, kad šiuo laikotarpiu KASKO žalų kiekis vidutiniškai išauga beveik 15 proc. palyginti su kitomis spalio–lapkričio dienomis.
Ruošiamės kapinių lankymui, bet ne kelionei
Prieš Vėlines dažnai pasirūpiname žvakėmis ir gėlėmis, tačiau pamirštame automobilio techninę būklę. Nors mieste važiuojant trumpus atstumus susidėvėję valytuvai ar silpniau šviečiantis žibintas gali būti mažiau pastebimi, ilgesnėje kelionėje, ypač tamsoje ar lyjant, šie trūkumai tampa reikšmingesni. Svarbu užtikrinti, kad žibintai veiktų tinkamai, valytuvai būtų nepriekaištingi, langų plovimo skysčio būtų pakankamai, o padangų būklė būtų patikrinta.
Taip pat svarbu realiai įvertinti maršrutą. Jei planuojama aplankyti kelias skirtingose vietovėse esančias kapines, nereikėtų aklai pasitikėti navigacijos prognoze. Reikia numatyti laiko sustojimams, stovėjimo vietos paieškai ir poilsiui. Pernelyg įtemptas planas skatina skubėti.
Per didelis pasitikėjimas leistinu greičiu
Važiuojant leistinu greičiu, tamsa, rūkas ar šlapia kelio danga gali sutrikdyti saugumą. Kliūtys ar kelkraščiu einantys žmonės pastebimi vėliau, o stabdymo atstumas ilgėja. Svarbu ne tik greitis, bet ir matomumas bei atstumas iki kitų transporto priemonių. Skubant kyla pagunda aplenkti, tačiau prieš tai būtina įvertinti kelio matomumą ir galimybę saugiai grįžti į savo eismo juostą. Sutaupytos kelios minutės neatsveria susidūrimo rizikos.
Prarastas budrumas užmiesčio kelyje
Ilgesniuose maršrutuose, vedančiuose pro miškus ir laukus, reikia būti budriems dėl netikėtai į kelią išbėgančių laukinių gyvūnų. „Swedbank“ draudimo duomenimis, spalio–lapkričio mėnesiais susidūrimų su gyvūnais kelyje skaičius ženkliai išauga. Pernai tokių žalų registruota ir kompensuota 65 proc. daugiau nei vidutiniškai kitais mėnesiais. Vidutinė išmoka siekė per 3800 eurų, o didžiausia siekė 24 690 Eur. Ruožuose, pažymėtuose įspėjamaisiais ženklais, būtina sulėtinti greitį. Jei susidūrimas neišvengiamas, svarbiausia pasirūpinti žmonių saugumu, įjungti avarinius žibintus ir pranešti policijai. Prie sužeisto gyvūno artintis nereikėtų.
Jei automobilis negali tęsti kelionės, pravers draudimo teikiama pagalba kelyje. Svarbu pasidomėti, kokią pagalbą suteikia draudimas, dar prieš kelionę.
Skubėjimas ir neatidumas statant automobilį
Atvykus prie kapinių svarbu rasti parkavimo vietą, tačiau skubant apsistatyti automobilį ar bandant įvažiuoti į ankštą tarpą, lengva nepastebėti kitų eismo dalyvių. Parkavimo jutikliai ir kameros padeda, tačiau neatidumas gali lemti nelaimę net ir nedideliu greičiu.
Prie kapinių svarbu neužstatyti įvažiavimų, neužstoti matomumo kitiems vairuotojams ir nepalikti automobilio taip, kad pėstiesiems tektų jį apeiti važiuojamąja dalimi.
Nuovargio ignoravimas
Grįžimas namo gali būti sudėtingiausia kelionės dalis. Po vairavimo ir kapų lankymo jaučiamas nuovargis, o likusį kelią tenka įveikti tamsoje. Niekada nereikėtų ignoruoti nuovargio signalų – išsiblaškymas, susikaupimo stoka ar per vėlai pastebimi kelio ženklai rodo, kad laikas sustoti pailsėti arba perleisti vairą keleiviui. Saugus grįžimas namo yra svarbiausias tikslas.
