Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje pristatytas Nacionalinio savižudybių prevencijos veiksmų 2027–2030 metais plano projektas. Plane numatytos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti savižudybių rodiklius ir skirtumus tarp savivaldybių, taip pat stiprinti specialistų gebėjimus ir tarpinstitucinį reagavimą.
Per pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje pavyko gerokai sumažinti savižudybių rodiklius: 1996 m. rodiklis viršijo 47 atvejus 100 tūkst. gyventojų, 2015 m. siekė 30,8, o 2025 m. sumažėjo iki 18,1. Vis dėlto, Lietuva tebėra pirmoje vietoje Europos Sąjungoje pagal šį rodiklį. Naujuoju planu siekiama iki 2030 m. sumažinti savižudybių skaičių iki ne daugiau kaip 13 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Taip pat bus dedamos pastangos mažinti savižudybių rodiklių skirtumus tarp savivaldybių, kurių skirtumas 2023–2025 m. siekė net 2,83 karto. Plane numatyta didinti specialistų gebėjimus atpažinti savižudybės grėsmę ir teikti pagalbą savivaldybės lygiu. 2026 m. savižudybių prevencijos koordinatoriai veikia 29 iš 60 savivaldybių, o 55 proc. savivaldybių buvo patvirtinusios reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmus.
„Labai svarbu stiprinti savižudybių prevencijos koordinavimą ir tarpinstitucinį reagavimą savivaldybėse, stiprinant esamų savižudybių prevencijos koordinatorių kompetencijas, likusiose savivaldybėse steigiant jų pareigybes bei užtikrinant, kad būtų patvirtinti reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmai, užtikrintas nuoseklus jų taikymas visose savivaldybėse“, – teigė Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė.
Nacionalinio savižudybių prevencijos veiksmų 2027–2030 m. planas apima 5 veiklos sritis: nuo ankstyvosios prevencijos, emocinės paramos, specialistų mokymų, kompleksinės pagalbos žmonėms, patiriantiems savižudybės grėsmę, iki pagalbos nusižudžiusiųjų artimiesiems, savižudybių stebėsenos ir vertinimo.
Plane numatyta įtraukti savižudybės krizę patyrusius asmenis ar artimuosius praradusius žmones į savižudybių prevencijos politikos kūrimą. Taip pat planuojama sukurti nuoseklią mokymų sistemą, peržiūrėti tarpinstitucinį reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmą, suformuoti psichiatrijos paslaugų klasterį, įvesti vieningą savižudybės grėsmės registravimą ir atlikti koronerio tyrimus rizikos veiksniams vertinti. Savivaldybėms keliamas tikslas – 75 proc. savivaldybių turėtų pasitvirtinti reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmus, o pagalba nusižudžiusių asmenų artimiesiems būtų prieinama visur. Didžiausios rizikos grupėms – asmenims su negalia ir bedarbiams – bus skiriamas atskiras dėmesys.
Seimo komisijos pirmininkė M. Petrauskaitė pabrėžė, kad plano sėkmė priklauso nuo įgyvendinimo sąlygų, ypač nuo pakankamo finansavimo. „Plano priemonės bus įgyvendintos tik tuomet, jei joms bus užtikrintas pakankamas tikslinis finansavimas. Todėl labai svarbu 2027 m. valstybės biudžeto svarstymo laikotarpiu siekti, kad suplanuotas finansavimo poreikis nebūtų sumažintas, ir prireikus numatyti alternatyvius finansavimo šaltinius“, – akcentavo Seimo narė M. Petrauskaitė.
Sveikatos apsaugos viceministras Ignas Rubikas teigė, kad psichikos sveikatos stiprinimui ir savižudybių prevencijai planuojamų lėšų lygį tikimasi išlaikyti, o dalis priemonių bus finansuojama iš Higienos instituto projekto, Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo bei Europos Sąjungos lėšų. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmoka Valstybinė ligonių kasa.
Diskusijoje akcentuota aiškus institucijų atsakomybių paskirstymas, pagalbos tęstinumas ir plano įgyvendinimo stebėsena. Daug dėmesio skirta pagalbos prieinamumui regionuose ir jos greičiui, taip pat siūlyta aiškiau nurodyti, kas koordinuoja skirtingų institucijų veiksmus savižudybės grėsmės atveju. Savivaldybių atstovai iškėlė finansavimo ir žmogiškųjų išteklių poreikį. Klausimas dėl patyčių ir smurto rizikos mažinimo paaiškintas kaip atskira viešosios politikos kryptis, su kuria plane numatytos sąsajos.
Emocinės paramos tarnybų duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį sulaukta apie 1 300 skambučių savižudybės tema, o jaunimo tarpe tai dažniausia pokalbių internetu tema. Jaunimui planuojamos specializuotos vaikų ir paauglių psichikos sveikatos komandos, bandomasis vaikų atvejo vadybos modelis, o 2027 m. nuo 15 metų amžiaus bus prieinami įvadiniai nuotoliniai savižudybių prevencijos mokymai.
Seimo narė M. Petrauskaitė pabrėžė, kad plano sėkmė priklausys nuo bendro visų institucijų ir organizacijų darbo. „Labai svarbu, kad visų institucijų ir organizacijų pastangos būtų sutelktos – plano įgyvendinimo stebėsenos specialistai, priemonių vykdytojai, savižudybių prevencijos koordinatoriai ir paslaugų teikėjai turi dirbti vieningai, efektyviai komunikuoti, siekiant laiku atpažinti savižudybės grėsmę, tinkamai ir tiksliai reaguoti, proaktyviai teikti pagalbą ir užtikrinti jos tęstinumą“, – teigė M. Petrauskaitė.
Posėdyje dalyvavo įvairių ministerijų, institucijų ir organizacijų atstovai, tarp jų Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, Valstybės kontrolės, Nacionalinės savižudybių prevencijos politikos tarybos, Nacionalinės sveikatos tarybos, Higienos instituto, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Policijos departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Lietuvos psichiatrų asociacijos, Lietuvos psichologų sąjungos, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos, VšĮ „Vaikų linija“ atstovai.
