Penktadienis, 2026 m. spalio 30 d.

Prezidentas Gitanas Nausėda vadovavo Valstybės gynimo tarybos posėdžiui: aptartos saugumo situacijos ir gynybos stiprinimo priemonės

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pirmininkavo Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui.

Posėdyje VGT nariai aptarė esamą saugumo situaciją, pažangą įgyvendinant integruotos oro erdvės gynybos sistemą, numatytus perspėjimo apie oro atakas sistemos pakeitimus, perėjimą prie visuotinio šaukimo bei bendradarbiavimo su Ukrainos gynybos pramone galimybes.

VGT posėdyje konstatuota, kad grėsmių pobūdis išlieka nepakitęs. Dėl Rusijos vykdomos hibridinės veiklos, didelė tikimybė išlieka riboto masto sabotažo grėsmei. „Agresyvūs Rusijos veiksmai yra realybė, su kuria mes susiduriame nuolat, todėl turime būti pasiruošę bet kokiems Kremliaus režimo išpuoliams ar provokacijoms“, – posėdyje kalbėjo Prezidentas.

VGT patvirtino vertinimą, kad artimiausius dvejus metus konvencinės atakos prieš Lietuvą tikimybė yra labai maža. Tačiau žiūrint į 3–5 metų perspektyvą, rizika vertinama rimtai. Dėl šios priežasties pagrindiniais Lietuvos gynybos prioritetais išlieka Nacionalinės divizijos išvystymas iki 2030 metų ir valstybės sienos gynybos stiprinimas.

VGT nariai apžvelgė, kaip Lietuvos kariuomenė kartu su kitomis institucijomis įgyvendina VGT nutarimus, skirtus oro erdvės gynybos tobulinimui. Konstatuota, kad atlikus svarbius įsigijimus, kurie pagerina situacijos valdymą, oro erdvės stebėjimą, trumpojo ir ilgojo nuotolio radarų integravimą bei elektroninės žvalgybos sistemų diegimą, grėsmių identifikavimas žymiai pagerėjo.

Lietuvos kariuomenė VGT nariams pristatė numatomus perspėjimo apie oro atakos pavojų sistemos pakeitimus. Šie pakeitimai leis operatyviau teikti informaciją gyventojams, užtikrinant, kad perspėjimas pasiektų juos kuo anksčiau ir suteiktų daugiau laiko apsisaugoti.

VGT nariai taip pat aptarė visuotinio vaikinų šaukimo klausimą. Šiuo metu Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė planuoja ir vykdo nuoseklų privalomosios pradinės karo tarnybos didinimą.

„Visuotinį šaukimą turime vertinti ne tiek per kariuomenės didinimo prizmę, bet visų pirma atsižvelgdami į poreikį kuo daugiau piliečių parengti gynybai – visi turime būti pasirengę, nes to reikia ne tik gynybai, bet ir, svarbiausia, efektyviam atgrasymui“, – pabrėžė šalies vadovas.

Atsižvelgiant į kariuomenės galimybes, susijusias su būtinos infrastruktūros plėtra, papildomu instruktorių poreikiu, siekiant užtikrinti kokybišką perėjimą prie visuotinio šaukimo, įvertinant finansines galimybes ir esamus prioritetus, VGT nusprendė, kad prie visuotinio vaikinų šaukimo bus visiškai pereita 2032 metais.

VGT posėdyje taip pat sutarta, įgyvendinant „Drone Deal“ susitarimą, Ukrainos pusei pateikti sąrašą gynybos srities produktų, kurių gamybos lokalizavimą Lietuvoje siūlytųsi Lietuva.