Lietuviška vėliava, užrašai „natūralus“ ar „ūkininko medus“ ant stiklainio gali sužavėti pirkėją, tačiau ne visada garantuoja, kad medus yra lietuviškas, ekologiškas ar išskirtinės kokybės. Norint suprasti, ką iš tiesų perkame, būtina atkreipti dėmesį į konkrečią informaciją etiketėje, kuri apima medaus kilmę, gamintoją, kokybės ženklus ir sertifikavimo duomenis.
Lietuviška etiketė dar nereiškia lietuviško medaus
Svarbiausias etiketės elementas – medaus kilmės šalis, nurodanti vietą, kur bitės rinko medų, o ne kur jis supakuotas ar kur registruota jį parduodanti įmonė. Lietuvos vėliava, lietuviškas prekės ženklas ar Lietuvoje registruoto pakuotojo adresas savaime neįrodo, kad medus surinktas Lietuvoje.
Nuo 2026 m. birželio 14 d. Europos Sąjungoje įsigalios išsamesni medaus mišinių kilmės ženklinimo reikalavimai: ant naujai ženklinamų mišinių bus privaloma nurodyti visas kilmės šalis ir jų procentines dalis mažėjančia tvarka, pavyzdžiui, „Lietuva 70 %, Ukraina 30 %“. Tai padės pirkėjams aiškiau suprasti medaus kilmę, nors prekyboje dar ilgai bus galima rasti anksčiau paženklintų produktų.
Ką iš tiesų patvirtina kokybės ženklai?
Užrašai „kaimiškas“, „vietinis“, „tikras“ ar „aukščiausios kokybės“ ant medaus pakuočių neturi sertifikavimo reikšmės. Sertifikuotas ekologiškas medus atpažįstamas iš Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipo (žaliojo lapelio) ir kontrolės įstaigos kodo. Lietuvoje VšĮ „Ekoagros“ kodas yra LT-EKO-001. Tai patvirtina, kad produktas atitinka ekologinės gamybos reikalavimus ir yra kontroliuojamas.
Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą (NKP) sertifikuotas medus gali būti ženklinamas ženklais „Nacionalinė kokybė Lietuva“ arba „Kokybė“. Šie ženklai patvirtina, kad produktas atitinka nustatytus kokybės reikalavimus, kurių laikymąsi tikrina sertifikavimo įstaiga. Sertifikavimas suteikia vartotojams papildomą, nepriklausomai tikrinamą informaciją apie produkto gamybą, tačiau ekologinis ir NKP sertifikavimas yra skirtingos sistemos.
Ar užtenka žinoti medaus rūšį?
Nors medaus rūšis (grikių, liepų, rapsų ar miško) gali skirtis spalva, aromatu ir skoniu, augalinė kilmė ne visada patikimai nustatoma vien iš išvaizdos ar skonio. Jei medus pavadintas konkretaus augalo vardu, jis turi atitikti botaninės kilmės reikalavimus, kurie gali būti vertinami ir laboratorinių tyrimų duomenimis. Pirkėjams svarbu atskirti produkto pavadinimą nuo reklaminių apibūdinimų, tokių kaip „pievų aromatas“ ar „vasaros skonis“.
Ką dar patikrinti prieš perkant?
Be kilmės šalies ir kokybės ženklų, etiketėje svarbu rasti produkto pavadinimą, grynąjį kiekį, atsakingo subjekto pavadinimą ir adresą, minimalaus tinkamumo vartoti terminą ir partijos duomenis. Užrašas „Geriausias iki“ nurodo laiką, iki kurio medus turėtų išlaikyti savo savybes, o partijos duomenys leidžia atsekti konkretų produktą kilus klausimų dėl kokybės ar saugos.
Grynam medui atskiro sudedamųjų dalių sąrašo nereikia, tačiau jei į medų pridėta kitų ingredientų (uogų, prieskonių), tai jau kitas maisto gaminys, kurio sudėtis turi būti nurodyta. Svarbu nepamiršti, kad net ir sertifikuoto gamintojo produktai ne visada būna sertifikuoti, todėl verta patikrinti, ar konkretus medus įtrauktas į galiojantį sertifikatą.
Medaus etiketę geriausia vertinti kaip visumą: kilmės nuoroda, gamintojo duomenys ir oficialūs kokybės ženklai bei sertifikatai suteikia visapusišką informaciją apie produktą ir jo gamybos atitiktį reikalavimams.
