Teiginys, kad 2026 metų spalį kauniečiams šiluma kainavo 84 proc. brangiau nei vilniečiams, yra klaidinantis. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, galutinė šilumos kaina be PVM Kaune siekė 7,24 ct/kWh, o Vilniuje – 5,99 ct/kWh, todėl tikrasis skirtumas buvo 1,25 ct/kWh, arba apie 20,9 proc.
84 proc. skirtumas atsirado palyginus nevienodas kainas
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis spalio 2 dieną pareiškė, kad Kauno kogeneracinė jėgainė (KKJ), iš atliekų ir biokuro gaminanti elektrą bei šilumą, ją parduoda 84 proc. brangiau nei analogiška Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ). Beveik tokį patį skirtumą spalio 13-ąją vykusiame Kauno miesto tarybos posėdyje nurodė ir savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.
Kauno savivaldybė paaiškino, kad 84 proc. rodiklis gautas palyginus spalio mėnesio KKJ ir VKJ atliekų bloko svertines parduotos šilumos kainas. Tačiau prie KKJ kainos dar buvo pridėtas Kaune taikomas pajėgumų mokestis.
Vilniuje šilumos pajėgumų aukciono mechanizmas netaikomas, todėl tokiame skaičiavime sugretintos nevienodos kainos dedamosios. Be to, jėgainių parduodamos šilumos kaina nėra tas pats, kas galutinė gyventojams taikoma centralizuotai tiekiamos šilumos kaina.
Spalį iš nepriklausomų gamintojų superkama šiluma Kaune kainavo 3,17 ct/kWh, o Vilniuje – 3,30 ct/kWh. Pagal šį rodiklį Kauno kaina buvo ne didesnė, bet mažesnė.
Energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ komunikacijos partnerė Rima Aukštuolytė taip pat pabrėžė, kad KKJ ir VKJ yra atskiros įmonės, veikiančios skirtingose miestų šilumos rinkose ir taikančios skirtingas aukcionų strategijas. Dėl to, jos teigimu, tiesiogiai lyginti vieno pasirinkto mėnesio kainas nėra objektyvu.
Viso šildymo sezono duomenys rodo kitokią padėtį
Per 2025 metų spalio–2026 metų balandžio šildymo sezoną KKJ parduodama šiluma buvo pigesnė už VKJ atliekų bloko šilumą šešis mėnesius iš septynių. Vienintelė išimtis buvo 2026 metų balandis.
Per visą šį sezoną VKJ atliekų bloko šilumos kaina buvo vidutiniškai 0,70 ct/kWh, arba 19,9 proc., didesnė už bendrą KKJ kainą. 2025 metų lapkritį ir gruodį skirtumas viršijo 34 proc.
KKJ vidutinė kintamoji šilumos kaina per sezoną siekė apie 3,53 ct/kWh. Pridėjus 0,47 ct/kWh pajėgumų mokestį, ji padidėjo iki maždaug 4 ct/kWh. VKJ atliekų bloko kaina tuo pačiu laikotarpiu siekė 4,24 ct/kWh, todėl KKJ šiluma net ir su šiuo priedu buvo maždaug 5,5 proc. pigesnė.
Spalį, palyginti su rugsėju, galutinė šilumos kaina Kaune sumažėjo 9,39 proc., o Vilniuje – 25,4 proc., nurodė Lietuvos energetikos agentūra. Iš gamintojų superkamos šilumos kaina šiuose miestuose atitinkamai krito 17,7 ir 40 proc.
Galutinį skirtumą didino Kauno pastovioji kainos dalis
Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių galutinė šilumos kaina Kaune spalį vis dėlto buvo didesnė nei Vilniuje, – gerokai aukštesnė pastovioji kainos dedamoji. Kaune ji siekė 2,98 ct/kWh, o Vilniuje – 1,81 ct/kWh.
Kauno pastoviąją dedamąją sudarė 2,26 ct/kWh perdavimo ir vamzdynų tinklo išlaikymo sąnaudų, 0,58 ct/kWh gamybos pajėgumų dalis ir 0,14 ct/kWh mažmeninio vartotojų aptarnavimo kaina.
Pajėgumų mokestis nustatytas po 2024 metų liepos 1 dieną Kaune surengto aukciono. Per jį 323,07 MW šilumos gamybos pajėgumų buvo paskirstyti penkeriems metams – nuo 2024 metų spalio 1-osios iki 2029 metų rugsėjo 30-osios. Bendra metinė išmokų gamintojams suma siekia apie 6,50 mln. eurų.
Iš šios sumos „Idex“ grupei kasmet tenka 1,91 mln. eurų, savivaldybės valdomai šilumos tiekimo bendrovei „Kauno energija“ – 1,895 mln. eurų, KKJ – 1,342 mln. eurų, o kitiems nepriklausomiems gamintojams – 1,351 mln. eurų.
Vartotojų mokamoje kainoje 0,58 ct/kWh pajėgumų dalis pasiskirsto taip: po maždaug 0,17 ct/kWh tenka „Kauno energijai“ ir „Idex“, o po 0,12 ct/kWh – KKJ bei kitiems šilumos gamintojams.
