Lietuvos ekonomika 2026 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumenko 1,0 proc., o palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu paaugo 2,3 proc., remiantis Valstybės duomenų agentūros išankstiniu įverčiu. Augimą labiausiai ribojo statybos, informacijos ir ryšių, transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai. Vis dėlto tikėtina, kad dalies šių sektorių augimo sulėtėjimas yra laikinas.
Statybos sektorius: Statybos darbų apimtys grįžo į praėjusių metų antrojo pusmečio lygį. Per ketvirtį statybos darbų apimtis mažėjo bene visuose pagrindiniuose segmentuose, didžiausi kritimai fiksuoti negyvenamųjų pastatų ir užsienyje atliktų statybos darbų srityse. Tačiau gyvenamųjų pastatų ir inžinerinių statinių darbų apimtys didėjo. Nors bendras naujų statybos leidimų skaičius sumažėjo, statybos darbų užsakymų vertinimas yra geriausias nuo maždaug 2008 m. pradžios, kas leidžia tikėtis sektoriaus plėtros ateityje. Gyvenamųjų pastatų statybą skatins didesnės paklausos lūkesčiai, gyventojams aktyviau atsiimant lėšas iš antrosios pensijų kaupimo pakopos (APKP) fondų, o inžinerinių statinių statybą – valstybės ir valstybinių įmonių užsakymai.
Verslo paslaugų sektorius: Verslo paslaugų pardavimai trečiąjį ketvirtį toliau mažėjo (0,6 proc. palyginti su praėjusiais metais), tačiau įmonių nuotaikos yra bene geriausios nuo 2022 m. pradžios. Didžiausią poveikį rezultatams darė mažėjantys informacijos ir ryšių, profesinių, mokslinių ir techninių veiklų įmonių pardavimai. Tačiau apklausos rodo, kad šių veiklų įmonės nesusiduria su didesniais sunkumais, o jų lūkesčiai dėl pardavimų artimiausiu ketvirčiu tebėra didesni už ilgalaikį vidurkį. Tarp verslo paslaugų palankiausios buvo transporto ir nekilnojamojo turto operacijų veiklų įmonių pardavimų tendencijos.
Apdirbamosios gamybos sektorius: Apdirbamosios gamybos pardavimai trečiąjį ketvirtį buvo 1,7 proc. mažesni nei ankstesnį ketvirtį, tačiau 5,6 proc. didesni nei prieš metus. Metalo gaminių, mašinų ir įrangos gamybos pardavimai toliau didėjo. Plastikų, neemetalo mineralinių produktų, maisto produktų, baldų ir medienos produktų gamybos pardavimai reikšmingai nepadidėjo, bet išliko daugiau nei 5 proc. didesni nei prieš metus. Automobilių pramonės ir chemijos produktų gamybos įmonių pardavimai per ketvirtį sumenko daugiau nei 10 proc. ir buvo 3–6 proc. mažesni nei prieš metus. Europos Komisijos skelbiamas Lietuvos apdirbamosios gamybos pasitikėjimo rodiklis trečiąjį ketvirtį sumažėjo, o euro zonoje – gerėja jau beveik pusmetį.
Mažmeninės prekybos sektorius: Mažmeninės prekybos apyvarta trečiąjį ketvirtį augo kukliau (0,7 proc. per ketvirtį, 5,4 proc. per metus) nei antrąjį ketvirtį. Šis sulėtėjimas siejamas su tuo, kad gyventojai mažiau aktyviai leido iš APKP fondų atsiimtas lėšas. Tikėtina, kad mažmeninės prekybos apyvarta ir namų ūkių vartojimas grįš prie įprastesnės raidos mažėjant iš APKP fondų besitraukiančių gyventojų skaičiui.
Ekonomikos perspektyvos: Artimiausiais ketvirčiais Lietuvos ekonomika turėtų toliau augti, tačiau plėtra bus šiek tiek vangesnė. Tikėtina, kad šiemet ekonomika augs apie 3 proc., o kitais metais augimas sulėtės iki maždaug 2,5 proc. Lėtesnę raidą lemia tiek vidaus paklausa (mažiau lėšų iš APKP, lėtesnis atlyginimų augimas), tiek eksportas (vangiau auganti paklausa užsienio rinkose). Svarbiausias neužtikrintumo veiksnys, galintis reikšmingai pakeisti prognozes, yra Artimųjų Rytų konflikto raida.
