Nors didžioji dauguma Lietuvos gyventojų būsto kainas laiko pernelyg aukštomis, vos vienetai tikisi jų mažėjimo. Naujausios „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, net 79 proc. gyventojų prognozuoja tolesnį būsto kainų augimą, o jų kritimą numato tik 3 proc. Šių metų pradžioje atliktas tyrimas atskleidė, kad net 94 proc. gyventojų būsto kainas laikė per didelėmis.
„Tai gali būti susiję su pastarųjų metų būsto rinkos tendencijomis, kai gyventojai stebėjo nuosekliai augančias kainas ir prie tokios krypties priprato. Vis dėlto svarbu suprasti, kad gyventojų lūkesčiai nebūtinai atspindi tai, kas iš tiesų vyks rinkoje. Būsto kainų pokyčius lemia daugybė veiksnių, todėl vien vyraujantis įsitikinimas, kad būstas ir toliau brangs, neturėtų tapti pagrindiniu argumentu skubėti jį įsigyti“, – sako „Luminor“ banko būsto finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
Dar šių metų vasarį atlikta apklausa parodė, kad net 94 proc. Lietuvos gyventojų būsto kainas laikė per aukštomis. Iš jų 73 proc. teigė, kad kainos yra gerokai per didelės, o 21 proc. – šiek tiek per didelės. Vos 3 proc. apklaustųjų manė, kad būsto kainos atitinka realią situaciją.
Tuo metu naujausi apklausos rezultatai rodo, kad, nepaisant tokio kritiško dabartinių kainų vertinimo, gyventojai nesitiki palankesnių kainų ateityje. Net 79 proc. prognozuoja tolesnį būsto brangimą, o kainų mažėjimo laukia vos 3 proc.
„Matome, kad gyventojai gana aiškiai atskiria tai, kiek, jų nuomone, būstas turėtų kainuoti, nuo to, kaip kainos iš tiesų gali keistis. Nors dabartinis kainų lygis daugeliui atrodo per aukštas, tai nereiškia, kad jie tikisi rinkos korekcijos. Priešingai, tikėtina, kad stebėdami ankstesnį kainų augimą žmonės vis dažniau daro prielaidą, jog būstas ir ateityje tik brangs. Vis dėlto tokie lūkesčiai nėra garantija, kad kainos iš tiesų judės šia kryptimi“, – pabrėžia L. Žukovė.
Įdomu ir tai, kad metų pradžioje beveik pusė (48 proc.) gyventojų manė, jog dabar palankus metas parduoti būstą, o tik 3 proc. laikė jį tinkamu metu pirkti. Dar 15 proc. apklaustųjų teigė, kad metas palankus tiek pirkimui, tiek pardavimui.
„Šie rezultatai leidžia manyti, kad gyventojai būsto rinką šiuo metu vertina kaip palankesnę pardavėjams nei pirkėjams. Kita vertus, lūkestis, kad kainos ateityje bus dar aukštesnės, gali paskatinti dalį žmonių neatidėlioti būsto įsigijimo net ir tuomet, kai dabartinės kainos jiems atrodo nepatrauklios“, – pažymi ekspertė.
Visgi būsto kainų pokyčius lemia ne vien gyventojų nuotaikos. Didelę įtaką rinkai turi būsto pasiūlos ir paklausos santykis, gyventojų pajamų pokyčiai, palūkanų normos bei galimybės gauti finansavimą.
„Jeigu gyventojų pajamos auga, finansavimo sąlygos tampa palankesnės, o naujo būsto pasiūla nespėja paskui paklausą, susidaro prielaidos kainoms didėti. Vis dėlto situacija nėra vienoda visoje Lietuvoje – skirtinguose miestuose, rajonuose ar būsto segmentuose kainų dinamika gali reikšmingai skirtis. Todėl vien tai, kad dauguma gyventojų tikisi brangimo, dar nereiškia, kad kiekvienas būstas brangs vienodai“, – pažymi L. Žukovė.
Jos teigimu, vertinant būsto rinkos perspektyvas svarbu atsižvelgti ir į tai, kiek gyventojų realiai planuoja įsigyti būstą.
Vasario mėnesio apklausos duomenimis, per artimiausius trejus metus būstą planavo pirkti 33 proc. Lietuvos gyventojų. Dar 56 proc. tokio pirkinio neplanavo, o 11 proc. nebuvo apsisprendę.
„Svarbu atskirti lūkesčius nuo realios paklausos. Tai, kad žmogus tikisi būsto brangimo, nebūtinai reiškia, kad jis artimiausiu metu ketina jį įsigyti. Rinkos aktyvumą lemia ne tik noras pirkti, bet ir finansinės galimybės, turimos santaupos bei pasitikėjimas savo pajamų stabilumu“, – teigia ekspertė.
Pasak L. Žukovės, vyraujant įsitikinimui, kad būstas ateityje tik brangs, daliai pirkėjų gali kilti noras sprendimą priimti kuo greičiau. Tačiau skubėjimas, ypač įsigyjant būstą su paskola, gali lemti nepakankamai įvertintas finansines galimybes.
„Kai žmogus mano, kad po pusmečio ar metų tas pats būstas kainuos daugiau, natūraliai kyla noras pirkti dabar. Vis dėlto būsto įsigijimas yra ilgalaikis finansinis įsipareigojimas, todėl sprendimo nereikėtų grįsti vien kainų augimo baime. Svarbiausia įvertinti, ar pasirinktas būstas atitinka poreikius ir ar paskolos įmokos išliktų įperkamos net pasikeitus finansinėms aplinkybėms, bei nepamiršti, jog nuosavo būsto išlaikymas apima daugiau išlaidų nei vien paskolos įmoką“, – sako L. Žukovė.
