Ketvirtadienis, 2026 m. lapkričio 5 d.

R. Kaunas: sąjungininkai vertina Lietuvos lyderystę NATO

Du JAV kariai lauko kovinėse pratybose su ginklais

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pareiškė, kad sąjungininkai vertina Lietuvos lyderystę NATO. Lapkričio 5-ąją Berlyno saugumo konferencijoje Vokietijoje jis susitiko su JAV ambasadoriumi NATO Matthew Whitakeriu, kuris Lietuvoje sukurtą ir toliau plėtojamą karinę infrastruktūrą pavadino pavyzdine.

Lietuva pasirengusi priimti daugiau JAV karių

Po susitikimo R. Kaunas feisbuke parašė, kad Lietuva pasirengusi priimti papildomas JAV pajėgas ir užtikrinti joms reikalingą infrastruktūrą.

Krašto apsaugos ministerijos teigimu, R. Kaunas ir M. Whitakeris aptarė JAV karinio buvimo Lietuvoje tęstinumą bei NATO rytinio flango stiprinimą. Taip pat kalbėta apie hibridines grėsmes, dalijimąsi žvalgybos informacija apie galimas provokacijas, oro gynybą ir paramą Ukrainai.

Ministras teigė, kad kai kuriose srityse JAV ir Lietuvos karinis bendradarbiavimas auga. Jo žodžiais, Vašingtonas vykdys savo įsipareigojimus, tačiau Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą, o Lietuva – dar daugiau į jį investuoti.

JAV karinis buvimas grįžta į ankstesnį mastą

JAV peržiūrint karinį buvimą Europoje, šią vasarą Lietuvoje buvo likę šiek tiek daugiau nei 100 amerikiečių karių. Rugsėjį paskelbta, kad spalio pabaigoje į šalį atvyks du JAV batalionai. Tai panašus pajėgų mastas kaip ankstesniais metais, kai Lietuvoje rotacijos principu būdavo dislokuojama daugiau nei tūkstantis JAV karių.

Amerikiečių kariai Lietuvoje keičiasi kas devynis mėnesius nuo 2014 metų, o JAV sunkiųjų pajėgų batalionas čia rotuojasi nuo 2019-ųjų.

Spalio pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad Vašingtonas svarstys galimybę įkurti nuolatinę bazę Lietuvoje. Premjeras Mindaugas Sinkevičius savo ruožtu pareiškė, kad Lietuva pasirengusi nuolat priimti JAV karius ir padengti tokios bazės išlaidas, jeigu JAV nuspręstų ją steigti.

Lietuva gynybai skiria 5,38 proc. BVP

Kovo 29 dieną paskelbtame komentare R. Kaunas nurodė, kad Lietuva gynybai skiria 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto ir pagal šį rodiklį pirmauja NATO. Pasak ministro, šalis taip pat kasmet skiria 0,25 proc. BVP Ukrainos kariniams poreikiams ir vadovauja Ukrainai skirtai išminavimo koalicijai.

Nuo 2017 metų Lietuvoje veikusi NATO daugiatautė kovinė grupė 2026-aisiais buvo integruota į Vokietijos brigadą. Ministro teigimu, ši brigada visišką operacinį pajėgumą turėtų pasiekti iki 2027 metų pabaigos.

R. Kaunas taip pat nurodė, kad per du dešimtmečius NATO oro policijos misijoje virš Lietuvos dalyvavo 17 valstybių. Krašto apsaugos ministro pareigas jis eina nuo 2025 metų lapkričio 11 dienos.