Naujas mokslinis tyrimas, paskelbtas 2026 m. ir atliktas su beveik 800 žmonių, atskleidė netikėtą balso žinučių poveikį: pašnekovo balsas ne visada padeda geriau suprasti jo mintį. Jei balso žinutės turinys yra dviprasmis, gavėjas ją gali interpretuoti neigiamiau nei rašytinį pranešimą, ypač jei patiria didesnį stresą. Tyrimas, nagrinėjęs bendravimą darbo aplinkoje, taip pat parodė, kad balso žinučių naudojimas nėra toks paplitęs, kaip gali atrodyti – 2026 m. Jungtinėje Karalystėje atliktos „YouGov“ apklausos duomenimis, jas reguliariai siunčia tik kas septintas respondentas, kai tuo tarpu tekstinėmis žinutėmis ar susirašinėjimo programėlėmis naudojasi beveik devyni iš dešimties.
Psichiatrė Rūta Remeikė aiškina, kad žmonėms svarbu patiems pasirinkti bendravimo būdą, nes tai, kas patogu vienam, gali kelti nepatogumų kitam. Nors įrašyti balso žinutę gali būti greičiau nei parašyti, jos išklausymas reikalauja daugiau laiko ir dėmesio, o ne visose situacijose patogu klausytis garso. Gydytoja pabrėžia, kad iš bendravimo įpročių nereikėtų spręsti apie žmogaus charakterį, svarbu gerbti skirtingus poreikius.
„Tele2“ ekspertas Arnoldas Lukošius priduria, kad susirašinėjimo programėlės siūlo vis daugiau funkcijų, kurios palengvina balso žinučių naudojimą. Jos yra tarsi tarpinis variantas tarp skambučio ir susirašinėjimo, leidžiantys pasakyti daugiau nei trumpame tekste, o pašnekovas neprivalo atsakyti iš karto. Tačiau ilgas įrašas ne visada yra patogiausias būdas perduoti informaciją, ypač jei vėliau reikės rasti konkrečią detalę. Dalį nepatogumų padeda išspręsti pačių programėlių funkcijos, pavyzdžiui, „WhatsApp“ ir „Telegram“ leidžia klausytis įrašų pagreitintai, o kai kuriose programėlėse balsas gali būti verčiamas tekstu, nors ši funkcija ne visomis kalbomis prieinama.
A. Lukošius taip pat paaiškina, kaip išvengti netyčia išsiųstų žinučių – daugelyje programėlių įrašą galima atšaukti arba perklausyti prieš išsiunčiant. Konkrečios funkcijos skiriasi skirtingose programėlėse, tokiose kaip „WhatsApp“, „Telegram“, „Messenger“ ar „Instagram“. Jei žinutę jau išsiuntėte, kai kurios programėlės leidžia ją ištrinti visiems, tačiau gavėjas ją jau galėjo išklausyti.
Balso žinutės praverčia norint pasidalyti įspūdžiais ar papasakoti ilgesnę istoriją. Tačiau adresą, susitikimo laiką ar kitą svarbią informaciją patogiau parašyti, kad gavėjas galėtų ją greitai surasti. A. Lukošius pataria prieš siunčiant ilgesnį įrašą pagalvoti, ar viską reikia pasakoti balsu, nepamiršti, kad gavėjas ne visada gali žinutę išklausyti iš karto, o viešajame transporte ar kavinėje geriausia naudoti ausines. R. Remeikė pabrėžia, kad jei balso žinutės nepatogios, apie tai reikėtų pasakyti tiesiai, nekritikuojant pašnekovo įpročių, pavyzdžiui, prašant svarbesnius dalykus parašyti.
