Lietuvos įmonė, išmokėdama dividendus užsienyje veikiančiai motininei bendrovei ir laikydamasi įstatyme numatytų neapmokestinimo sąlygų, vėliau gali sulaukti mokestinių pasekmių, net jei pati nedalyvavo ir nežinojo apie per kelias grupės įmones vykusius sandorius, kuriais siekta išvengti mokesčių. Spalio 15 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė sprendimą, kuris patvirtina, kad tokia rizika yra reali.
Advokatų profesinės bendrijos TEGOS patarėja Loreta Antanaitienė teigia, kad šis sprendimas gali reikšmingai padidinti tarptautinėms grupėms priklausančių Lietuvos įmonių mokestinę riziką. Atsakomybė dėl dividendų apmokestinimo gali kilti net tada, kai apsimestinius sandorius sudaro kitos grupės įmonės, o mokestinę naudą gauna užsienyje reziduojantis galutinis akcininkas.
„Iki šiol buvo įprasta manyti, kad už neteisėtai sumažintus mokesčius pirmiausia turi atsakyti tas, kuris gavo mokestinę naudą arba bent jau pats dalyvavo apsimestiniame sandoryje. Naujausias ESTT išaiškinimas rodo gerokai platesnes mokesčių administratoriaus galimybes. Mokestis gali būti apskaičiuotas ir tai grupės įmonei, kuri buvo pradinis dividendų išmokėjimo šaltinis, nors ji pati nedalyvavo vėliau sudarytuose sandoriuose“, – aiškina L. Antanaitienė.
Mokestį apskaičiavo dividendus išmokėjusiai Lietuvos įmonei
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nuolat tikrina, ar Lietuvos įmonės pagrįstai neapmokestina į užsienį išmokamų dividendų, ir tokios išmokos išliks atidžiai stebima sritis.
Pagal Pelno mokesčio įstatymą, užsienio įmonei išmokami dividendai tam tikrais atvejais gali būti neapmokestinami, jei dividendus gaunanti užsienio bendrovė ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų valdo ne mažiau kaip 10 proc. Lietuvos įmonės akcijų. Tačiau vien formalių sąlygų įvykdymo ne visada pakanka, ką ir atskleidė ESTT nagrinėta byla.
Bylos nagrinėjimo situacija: Lietuvos įmonė išmokėjo dividendus Kipre registruotai motininei bendrovei ir neišskaičiavo pelno mokesčio, remdamasi neapmokestinimo sąlygomis. Dividendus gavusi Kipro įmonė realiai vykdė ekonominę veiklą. Vis dėlto VMI nustatė, kad dividendų lėšos per kelių grupės įmonių sandorių grandinę galiausiai pasiekė Kipre reziduojantį galutinį įmonių grupės naudos gavėją. VMI laikė dalį šių sandorių apsimestiniais, siekiant išvengti dividendų apmokestinimo Lietuvoje.
Dėl šios priežasties VMI dividendus išmokėjusiai Lietuvos įmonei apskaičiavo 2,25 mln. eurų pelno mokesčio, taip pat delspinigius ir baudą. Lietuvos įmonė šį sprendimą apskundė Mokestinių ginčų komisijai, o ši kreipėsi į ESTT, prašydama išaiškinti, ar toks dividendų apmokestinimas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei.
Įmonė gali nežinoti apie sandorius, už kuriuos jai apskaičiuojamas mokestis
ESTT išaiškino, kad mokesčių administratorius gali atsisakyti taikyti dividendų neapmokestinimą, jeigu juos gavusi bendrovė dalyvauja sandorių grandinėje, kurios etapai yra apsimestiniai, o lėšos galiausiai pasiekia visą grupę kontroliuojantį asmenį. Tai reiškia, kad įmonėms nebeužtenka įsitikinti vien tuo, jog jų tiesioginis akcininkas užsienyje yra realiai veikianti bendrovė. Net jeigu ši bendrovė nesudarė apsimestinių sandorių, dividendų neapmokestinimas gali būti ginčijamas dėl kitų grupėje atliktų operacijų.
Teismas taip pat nurodė, kad vertinant galimą piktnaudžiavimą svarbu atsižvelgti į visą sandorių grandinę. Reikšmingi požymiai gali būti per grupės įmones pervedamų sumų panašumas į iš Lietuvos išmokėtų dividendų sumas ir laikotarpis, per kurį šios lėšos judėjo, tačiau vien tokie požymiai savaime neįrodo piktnaudžiavimo – būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes.
Bene daugiausia klausimų Lietuvos verslui kelia dar viena ESTT išvada: mokesčių administratorius neprivalo įrodyti, kad dividendus išmokėjusi įmonė žinojo arba galėjo žinoti apie kitų grupės dalyvių ketinimus. Pakanka įrodyti, kad bent viena sandorių grandinėje dalyvavusi grupės bendrovė arba galutinę naudą gavęs fizinis asmuo žinojo ar galėjo žinoti apie piktnaudžiavimą.
„Praktikoje tai sukuria gana sudėtingą situaciją. Lietuvos įmonė gali veikti sąžiningai, tinkamai vykdyti savo mokestines prievoles ir neturėti jokios informacijos apie tai, kokius sandorius ateityje sudarys kitos grupės bendrovės. Tačiau paaiškėjus, kad dividendai buvo panaudoti siekiant neteisėtos mokestinės naudos, mokestinės pasekmės gali tekti būtent jai“, – sako L. Antanaitienė.
Apsimestiniai sandoriai gali būti sudaryti už Lietuvos ribų, tarp kitų valstybių mokesčių rezidentų, o pati mokestinė nauda gali atsirasti bet kuriame sandorių grandinės etape.
Kaip žinoti, kur nukeliaus dividendai?
Naujasis sprendimas kelia praktinį klausimą: kokios informacijos Lietuvos įmonė turėtų surinkti prieš išmokėdama dividendus užsienio akcininkui? Mat mokestis nuo dividendų turi būti išskaičiuojamas jų išmokėjimo momentu. Tačiau pagal ESTT išaiškinimą mokestiniam vertinimui gali būti reikšmingi ir sandoriai, kurie įvyksta jau po dividendų išmokėjimo.
„Iš Lietuvos įmonės tarsi tikimasi, kad ji žinos ne tik tai, kam tiesiogiai išmoka dividendus, bet ir kaip šios lėšos vėliau judės visoje įmonių grupėje. Ar jos pasieks galutinį naudos gavėją? Kokių sandorių pagrindu bus pervedamos? Ar tie sandoriai turės realų ekonominį pagrindą? Į šiuos klausimus atsakyti dividendų išmokėjimo dieną gali būti labai sudėtinga“, – aiškina L. Antanaitienė.
Neaišku ir tai, iš ko Lietuvos įmonė turėtų gauti tokią informaciją – ar pakanka kreiptis į tiesioginę motininę bendrovę, ar reikėtų prašyti duomenų iš visų aukščiau grupės struktūroje esančių įmonių, o gal net iš galutinio naudos gavėjo.
Dar sudėtingesnė situacija susidaro, kai Lietuvos įmonė prašo informacijos, tačiau jos negauna arba negali žinoti apie būsimus kitų grupės dalyvių sprendimus.
Finansinės pasekmės gali gerokai viršyti patį mokestį
VMI gali tikrinti dividendų apmokestinimą už einamuosius ir trejus praėjusius metus. Be to, nustačius mokestinį pažeidimą, gali būti apskaičiuojamas ne tik pats mokestis, bet ir bauda bei delspinigiai. Bauda už nesumokėtą mokestį gali siekti nuo 20 iki 100 proc. mokesčio sumos, o delspinigiai per metus gali sudaryti apie dešimtadalį šios sumos. Todėl per kelerius metus papildomos finansinės pasekmės gali priartėti prie paties apskaičiuoto mokesčio dydžio.
ESTT išaiškinimai gali būti taikomi ne tik ateityje išmokamiems dividendams, bet ir vertinant ankstesnių laikotarpių sandorius, jeigu jie patenka į teisės aktuose numatytus tikrinimo terminus.
„Norėtųsi tikėtis, kad tiek VMI, tiek mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos, taikydamos šį išaiškinimą, vadovausis protingumo ir proporcingumo principais. Ypač tais atvejais, kai Lietuvos įmonė pati nedalyvavo apsimestiniuose sandoriuose, apie juos nežinojo ir galbūt net bandė gauti informaciją apie tolesnį dividendų panaudojimą, tačiau jos negavo“, – pažymi teisininkė. Jos vertinimu, tokios aplinkybės turėtų būti svarbios bent jau sprendžiant dėl baudų ir kitų papildomų finansinių pasekmių. Taip pat būtų galima svarstyti, ar, vadovaujantis gero administravimo ir teisėtų lūkesčių principais, naujasis išaiškinimas neturėtų būti taikomas pirmiausia ateityje išmokamiems dividendams.
„Po šio sprendimo Lietuvos įmonėms nebeužteks vien patikrinti formalių dividendų neapmokestinimo sąlygų. Vis svarbesnis taps supratimas, kaip veikia visa įmonių grupė ir kokiais tikslais joje juda lėšos. Tačiau kartu būtina nepamiršti, kad dividendus išmokanti bendrovė ne visada gali kontroliuoti kitų grupės dalyvių sprendimus ar numatyti, kas su išmokėtomis lėšomis bus daroma ateityje“, – apibendrina L. Antanaitienė.
