Prezidentas Gitanas Nausėda pripažino, kad finansų ministrui Taurimui Valiui nėra lengva suderinti skirtingus 2027 metų biudžeto tikslus, tačiau paragino jį pagarbiau bendrauti su kitais politikais. Krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui šalies vadovas turėjo pastabų dėl beveik 48 tūkst. eurų kainavusios ministerijos darbuotojų šventės, surengtos, anot prezidento, „nei laiku, nei vietoje“.
Valiui teko derinti augančią skolą ir gynybos poreikius
T. Valys ir R. Kaunas yra premjero Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos XXI Vyriausybės, prisiekusios ir įgaliojimus gavusios 2026 m. liepos 14 dieną, nariai.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius, spalio 20 d. „Žinių radijo“ paklaustas, ar prezidentui tinka T. Valio darbas, atsakė: „Finansų ministras dirba.“
Svarbiausiu ministro uždaviniu patarėjas įvardijo fiskalinius, ekonominius ir socialinius kriterijus atitinkančio biudžeto suformavimą. Pastabų dėl T. Valio komunikacijos yra išsakęs ir premjeras, tačiau M. Sinkevičius teigė ministru pasitikintis.
Spalio 20 d. Seime pristatytame 2027 metų biudžeto projekte numatytas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto sieksiantis valdžios sektoriaus deficitas. Valstybės skola turėtų sudaryti 48,2 proc. BVP.
T. Valys prognozavo, kad 2029 metais skola pasieks apie 54 proc. BVP. Didelę jos augimo dalį ministras siejo su sprendimu sparčiau plėtoti Lietuvos gynybos pajėgumus.
2027 metų valstybės biudžeto pajamos planuojamos 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų. Palyginti su 2026 metais, pajamos didėtų 5,2 proc., išlaidos – 1,3 proc.
Krašto apsaugos ministerijai ir Gynybos fondui numatyta 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Tai būtų 34,8 mln. eurų daugiau negu 2026 metais, nors gynybos finansavimo dalis, skaičiuojama nuo BVP, sumažėtų nuo 5,38 iki 5 procentų.
G. Nausėda teigė nesibaiminantis planuojamo 3,8 proc. deficito, nes šis susijęs su gynybos poreikiais. Vis dėlto prezidentas pabrėžė, kad kiti valstybės tikslai negali būti „sudeginti ant krašto apsaugos altoriaus“.
Kaunas atsiprašė dėl šventės ir neatmetė procedūrų peržiūros
R. Kaunui teko aiškintis dėl rugsėjį surengtos Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų šventės, kainavusios beveik 48 tūkst. eurų. Rugsėjo 29 d. ministras dėl renginio atsiprašė, prisiėmė atsakomybę ir pažadėjo sukurti skaidresnę darbuotojų motyvavimo bei bendruomenės stiprinimo sistemą.
Spalio 1 d. su ministru susitikęs G. Nausėda pareiškė, kad šventė buvo surengta „nei laiku, nei vietoje“. Kartu prezidentas pripažino, kad R. Kaunas atsiprašė tinkamai, ir išreiškė viltį, jog ministras tokios klaidos nebekartos.
Krašto apsaugos ministras taip pat sulaukė klausimų po spalio 18 d. drono incidento. R. Kaunas aiškino, kad objektą užfiksavo Lietuvos ir naikintuvų radarai, tačiau dėl rūko bei debesuotumo jo nepavyko vizualiai atpažinti. Pasak ministro, todėl taikos sąlygomis nebuvo priimtas sprendimas droną naikinti. R. Kaunas neatmetė galimybės peržiūrėti taikomas procedūras.
Žiniasklaidoje Kaunas minėtas dažniausiai
„Mediaskopo“ atlikta pirmųjų 100 Vyriausybės darbo dienų analizė apėmė laikotarpį nuo liepos 14-osios iki spalio 21 dienos. Bendrovė išanalizavo 45 448 pranešimus 450-yje žiniasklaidos kanalų.
R. Kaunas buvo dažniausiai žiniasklaidoje minėtas ministras – užfiksuoti 6 674 jo paminėjimai. T. Valys su 4 908 paminėjimais užėmė trečią vietą.
„Mediaskopo“ vertinimu, T. Valys pateko tarp daugiausia kritikos sulaukusių ministrų. Jo reputaciją silpnino abejonės kompetencija, vėlyvas biudžeto derinimas, planuota kelionė į JAV biudžeto svarstymo metu, 3 proc. BVP ribą viršijantis deficitas ir konfrontacinė komunikacija.
R. Kauno įvaizdį teigiamai veikė Rūdninkų karinio miestelio pažanga, Lietuvoje dislokuojamos Vokietijos brigados priėmimas ir investicijos į gynybos pramonę. Neigiamą dėmesį skatino ministerijos darbuotojų šventės išlaidos, dronų incidentai, gyventojų perspėjimo spragos ir ministro gynybiškas reagavimas į kritiką.
