Lietuvoje veikianti sveikatos apsaugos sistema siūlo du draudimo modelius, tačiau gyventojai ne visada iki galo supranta jų skirtumus. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas, 42 proc. gyventojų painiojasi tarp privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir privataus sveikatos draudimo, o dar 15 proc. teigia tiksliai nežinantys, kuo šios sistemos skiriasi. Ekspertų teigimu, aiškus draudimo modelių veikimo supratimas padeda, norint pasiekti laiku reikiamus specialistus ir išvengti netikėtų išlaidų.
Valstybinė sistema – svarbiausia
Privalomasis sveikatos draudimas išlieka visos sveikatos apsaugos sistemos pamatu, suteikiančiu būtinąją medicinos pagalbą. Jis leidžia pacientams gauti gydytojų konsultacijas, tyrimus, ilgalaikį ir sudėtingą gydymą, sudėtingas operacijas valstybinėse ar sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis turinčiose privačiose sveikatos priežiūros įstaigose.
Valstybinė sistema taip pat finansuoja didžiąją dalį būtinojo gydymo ir įgyvendina įvairias prevencines bei visuomenės sveikatos programas. Pasak „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo eksperto Audriaus Zinevičiaus, privalomoji sistema suteikia svarbiausią sveikatos apsaugos pagrindą. Vis tik, dėl ribotų viešųjų įstaigų pajėgumų, pacientams ne visada užtikrinamas greitas patekimas pas reikalingus specialistus konsultacijoms.
„Privalomasis draudimas apima platų pačių svarbiausių paslaugų spektrą, tačiau jų prieinamumas priklauso nuo viešųjų įstaigų pajėgumų. Dėl to pacientams dažnai tenka laukti ilgiau, ypač kai reikalingos specializuotos konsultacijos ar sudėtingesni tyrimai“, – teigia ekspertas.
Šių metų rudenį „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad 79 proc. gyventojų greitas patekimas pas gydytoją išlieka vienu iš svarbiausių prioritetų, o 71 proc. respondentų nurodė, jog yra nepatenkinti patekimo pas gydytojus terminais valstybinėse įstaigose.
„Kaip rodo atlikto tyrimo rezultatai, valstybinių gydymo įstaigų lankytojai (28 proc.) gydytojo specialisto vizito dažniausiai laukia 2–3 mėn., o kita nemaža jų dalis (23 proc.) – ir daugiau nei 3 mėn. Toks laukimo laikas pacientams neretai kelia nerimą ir neapibrėžtumą, ypač kai sveikatos problema reikalauja greitesnės reakcijos, todėl gyventojai vis dažniau ieško būdų, kaip užtikrinti spartesnį patekimą pas reikiamus specialistus“, – sako A. Zinevičius.
Privatus draudimas papildo bazinę apsaugą
Eksperto teigimu, nors valstybinė dalis suteikia bazinę, visiems prieinamą apsaugą, gyventojai, norintys greičiau patekti pas gydytojus specialistus, neretai kreipiasi į privačias gydymo įstaigas. Trečdalis (34 proc.) šalies gyventojų sako besilankantys ir valstybinėse, ir privačiose sveikatos priežiūros įstaigose.
„Privalomasis sveikatos draudimas padengia svarbiausią sveikatos priežiūros dalį, tačiau jis ne visada gali pasiūlyti tokį lankstumą, kokio žmonės tikisi šiandien. Būtent privatus sveikatos draudimas papildo valstybinę sistemą ir atveria daugiau galimybių patekti pas norimus specialistus“, – sako A. Zinevičius.
Anot eksperto, privataus sveikatos draudimo paslauga suteikia galimybę gyventojams lengviau planuoti savo sveikatos priežiūrą, greičiau gauti gydytojų konsultacijas ir tyrimus.
„Papildomai turint privatų sveikatos draudimą, gydytojų pagalba gali būti gaunama greičiau, o pacientai gali patys rinktis tiek gydymo įstaigą, tiek norimą specialistą. Kaip rodo tyrimas, kone pusė (48 proc.) privačių gydymo įstaigų lankytojų yra patenkinti galimybe patekti pas gydytojus terminais“, – teigia A. Zinevičius.
„Iki 80 proc. kompensuojamos ambulatorinės paslaugos gyventojams užtikrina mažesnes išlaidas mokamoms sveikatos priežiūros paslaugoms. Ne mažiau svarbi ir kompensavimo dalis, skirta vaistams bei medicinos priemonėms, kurie pagal gydytojo receptą gali būti padengiami iki 100 proc. Tokia sistema padeda išvengti neplanuotų išlaidų ir leidžia gydymo procesui vykti nuosekliai“, – sako A. Zinevičius.
Papildomi sprendimai šiuolaikiniam pacientui
Be greitesnės prieigos prie specialistų, privatus sveikatos draudimas suteikia ir papildomų paslaugų, kurios šiandien tampa vis svarbesnės pacientams. Eksperto teigimu, ši dalis dažnai lemia gyventojų apsisprendimą rinktis dar platesnę sveikatos apsaugą.
„Vienas tokių privalumų – nuotolinės šeimos gydytojų konsultacijos, prieinamos septynias dienas per savaitę. Jos leidžia greitai gauti pirminę pagalbą, šeimos gydytojo konsultaciją ar siuntimą, neatsižvelgiant į tai, kur tuo metu yra pacientas. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai prireikia skubios konsultacijos, bet nėra galimybės fiziškai apsilankyti įstaigoje“, – teigia A. Zinevičius.
Anot eksperto, kartu su ambulatorinėmis paslaugomis, priklausomai nuo pasirinkto privataus sveikatos draudimo paketo, pacientai gali gauti kompensaciją profilaktiniams tyrimams, skiepams ar kitoms sveikatos stiprinimo paslaugoms.
„Papildomo patogumo suteikia ir tai, kad išlaidų kompensavimo prašymai teikiami programėlėje ar savitarnoje, o visą informaciją apie turimas draudimo sumas ir paslaugas galima stebėti vienoje vietoje. Tokie sprendimai padeda pacientams ne tik greičiau gauti reikiamą pagalbą, bet ir planuoti savo sveikatos priežiūrą nuosekliau“, – sako ekspertas.
Apie tyrimą
Tyrimą apie Lietuvos gyventojų naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. 2025 metų rugsėjo mėnesį buvo apklausti 1017 šalies gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.