Praėjus septyniems mėnesiams nuo apvalinimo atsiskaitant grynaisiais pinigais pradžios, į Lietuvos banką jau grįžo per 30 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų. Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų.
„Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia – 1 euro cento ir 2 euro centų monetų poreikis atsiskaitymams mažėja. Žvelgdami į ateitį matome, kad apvalinimas prisideda ir prie grynųjų pinigų apyvartos tvarumo: nebėra poreikio kaldinti ir leisti į apyvartą smulkias monetas, jos perduodamos kitoms valstybėms, taip pat mažėja su 1 euro cento ir 2 euro centų monetų gamyba, transportavimu ir naudojimu susijęs poveikis aplinkai, paprastėja grynųjų pinigų tvarkymas, be to, mažiau monetų bus pametama ar išmėtoma“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Dalimi šių monetų lapkričio pabaigoje apsikeista su Latvijos banku.
„Monetų apsikeitimai tarp šalių yra įprasta praktika. Dažnu atveju tai tvariau ir pigiau negu naujų monetų kaldinimas, grynųjų pinigų ciklas tampa efektyvesnis“, – pabrėžia G. Šimkus.
Lietuvoje apvalinimo iniciatyvą paskatino kelios priežastys, susijusios su netvariu ir neefektyviu 1 euro cento ir 2 euro centų monetų naudojimu. Dauguma smulkiųjų monetų mokėjimams būdavo panaudojamos vieną kartą – gavus grąžą šių nominalų monetomis, didžioji jų dalis būdavo pametamos ar nuguldavo gyventojų taupyklėse. Gyventojai kasmet pamesdavo apie trečdalio milijono eurų vertės smulkiųjų monetų. Be to, nuolatinė jų gamyba ar įsigijimas iš kitų valstybių, transportavimas ir tvarkymas reikalauja išteklių ir prisideda prie taršos bei atliekų susidarymo. Būdavo prarandamos ne tik finansinės lėšos, bet ir laikas, skiriamas smulkioms monetoms suskaičiuoti.
Įsigaliojus naujai atsiskaitymo tvarkai Lietuvoje, nuo 2025 m. gegužės 1 d. grynaisiais pinigais mokama suma apvalinama iki artimiausių 0, 5 arba 10 euro centų. Smulkiosiomis 1 euro cento ir 2 euro centų monetomis ir toliau galima atsiskaityti už prekes ar paslaugas – prekybininkai privalo šias monetas priimti ir gali jomis atiduoti grąžą. Lietuvos bankas rekomenduoja grąžą 1 euro cento ir 2 euro centų monetomis atiduoti tik tada, jei kasoje nėra didesnio nominalo euro centų monetų.
Gyventojai smulkiąsias monetas taip pat gali išsikeisti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune.
Verslo atstovai 1 euro cento ir 2 euro centų monetas gali perduoti inkasavimui, įmokėti į sąskaitas šalies kredito įstaigose arba iškeisti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune.
Atsiskaitant negrynaisiais pinigais, galutinė pirkinių krepšelio suma neapvalinama. Tokiu atveju mokama tiksli suma – tokia, kokia nurodyta kvite.
Lietuvoje iki apvalinimo apyvartoje buvo 336 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų. Jų bendras svoris sudarytų 880 tonų, šioms monetoms sutalpinti prireiktų 13 krovininių vagonų.
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimas taip pat taikomas šiose euro zonos valstybėse: Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Slovakijoje ir Estijoje.
