Seimui priėmus 2026–2028 m. valstybės biudžetą, jame įtvirtinti ir patikslinti asignavimai kultūros sričiai. Esminis pokytis – patvirtintame biudžete papildomai skiriami 8,5 mln. eurų sušvelnins pirminiame biudžeto projekte planuotą finansavimo mažinimą kultūros įstaigoms ir programoms.
Priimtas biudžetas leidžia išvengti drastiškų karpymų: jei pirminiame projekto variante buvo siūlomas asignavimų mažinimas, siekiantis iki 16 proc., tai galutiniame, pasitelkus papildomus 8,547 mln. eurų, šis rodiklis sumažintas ir amortizuotas iki 5,45 proc.
„Džiaugiamės, kad Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui ir patvirtino biudžetą, kuris leidžia stabilizuoti situaciją kultūros sektoriuje. Siekiant racionalumo šiuo sudėtingu laikotarpiu, pasirinktas solidarumo ir proporcingumo principas. Tai reiškia, kad finansinė našta paskirstyta tolygiai, neišskiriant nė vienos įstaigos – sprendimai bus taikomi lygiaverčiai tiek ministerijos kuruojamoms programoms, tiek visoms be išimties pavaldžioms įstaigoms“, – sako kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
Didžioji dalis papildomų lėšų – apie 8,1 mln. eurų – bus tikslingai nukreipta įstaigų veiklos ir programų finansavimo stabilumui užtikrinti. Pritaikius amortizacinį mechanizmą, lyginant su pirminiu projektu, finansavimas didėja strategiškai svarbioms sritims: Lietuvos kultūros tarybai tenkanti dalis auga 2,4 mln. eurų, Lietuvos kino centrui – beveik 1,1 mln. eurų, paveldotvarkos programai skiriama 650 tūkst. eurų daugiau, o profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklai numatytas 385 tūkst. eurų padidėjimas. Papildomos lėšos taip pat pasieks bibliotekų aprūpinimo sritį bei muziejų veiklos skatinimo programas.
Be bendrojo finansavimo stabilizavimo, patvirtintame biudžete numatytas tikslinis finansavimas strateginės reikšmės tarptautiniams projektams. 2026 metais parodos „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“ pristatymui Japonijoje numatyta 234 tūkst. eurų, o pasirengimui įgyvendinti Lietuvos ir Vokietijos metų programą skiriama 200 tūkst. eurų.
Svarbu pažymėti, kad taupymo priemonės nėra taikomos jautriausioms sritims – finansavimo mažinimas neliečia išlaidų, susijusių su darbuotojų darbo užmokesčiu, kultūros atašė tinklo išlaikymu bei specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybėms. Priimtame biudžete išlaikytas 12 mln. eurų didinimas kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams bei 1,2 mln. eurų augimas Kultūros paso priemonei, siekiant į ją įtraukti ir priešmokyklinio amžiaus vaikus. Taip pat numatytos lėšos istorinės atminties projektams, skiriant 0,53 mln. eurų Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos ir kitų totalitarinių režimų karių palaikų perkėlimui bei numatant atskirą finansavimą Leipalingio miestelyje surastų partizanų palaikų perkėlimui ir įamžinimui.
