Lietuvoje 2025 m. pabaigoje veikė 73 elektroninių pinigų įstaigos (EPĮ) ir 44 mokėjimo įstaigos (MĮ) – atitinkamai trimis mažiau ir viena daugiau nei prieš metus. Per metus Lietuvos bankas išdavė tris naujas licencijas, įvyko septyni įstaigų įsigijimo sandoriai, penkios įstaigos nutraukė veiklą.
EPĮ ir MĮ sektoriaus licencinės veiklos pajamos 2025 m. augo 14 proc. – iki 652,7 mln. Eur, o mokėjimo operacijų suma padidėjo apie 8 proc. ir siekė 166 mlrd. Eur. Nepaisant augimo, didžioji dalis pajamų ir toliau koncentruojasi dešimtyje didžiausių įstaigų – jos uždirbo beveik 389 mln. Eur su licencine veikla susijusių pajamų ir generavo 100 mlrd. Eur mokėjimo operacijų sumos.
„Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektorius ir toliau nuosekliai auga, tačiau tebėra labai koncentruotas – didžioji dalis pajamų ir operacijų tenka didžiausioms įstaigoms. Todėl itin svarbu, kad mažesni rinkos dalyviai stiprintų kapitalo bazę, užtikrintų tinkamą rizikų valdymą ir laikytųsi reikalavimų, siekiant tvaresnio sektoriaus augimo“, – sako Lietuvos banko Prudencinės priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė.
Rinkoje veikia 35 didelės įstaigos, kurių mokėjimo operacijų suma siekia bent 1 mlrd. Eur. Nors jos sudaro tik 30 proc. visų rinkos dalyvių, jų atliekamų mokėjimo operacijų vertė sudaro net 92 proc. visos rinkos mokėjimo operacijų sumos. Įstaigos, kurių mokėjimo operacijų suma nesiekė 100 mln. Eur, sudarė 21 proc. sektoriaus, o įstaigos, kurių operacijų suma buvo nuo 100 mln. iki 1 mlrd. Eur, sudarė 18 proc. rinkos.
Likusią rinkos dalį sudarė komunalinių ir kitų įmokų surinkėjai (19 %), įstaigos, teikiančios tik mokėjimo inicijavimo ir (arba) sąskaitos informacijos paslaugas (6 %), ir įstaigos, nevykdančios veiklos (6 %).
Apskaičiavus pelningumo rodiklius paaiškėjo, kad net 53 įstaigos (48 %) neuždirbo pelno. 46 įstaigų pelningumo rodiklis svyruoja tarp 0,01 ir 20 proc., 8 įstaigų rodiklis yra tarp 20 ir 50 proc., 3 įstaigos turi aukštą veiklos pelningumą – jų rodiklis yra didesnis nei 50 proc.
Dėl Europos Sąjungos (ES) reguliavimo pokyčių centriniuose bankuose laikomų klientų lėšų dalis sumažėjo septynis kartus ir siekė 100,9 mln. Eur. Lietuvos ir kitose ES kredito įstaigose laikomos klientų lėšos padidėjo 2 proc. – iki 1,3 mlrd. Eur, o investicijos į saugų likvidųjį turtą išaugo 43 proc. ir siekė apie 1,1 mlrd. Eur.
2025 m. pabaigoje viena įstaiga neatitiko nuosavo kapitalo reikalavimų, o 11 įstaigų buvo arti minimalios reikalavimų ribos. Lietuvos bankas nuolat pabrėžia, kad EPĮ ir MĮ turėtų palaikyti kuo aukštesnį nuosavo kapitalo pakankamumo lygį, nes per mažas kapitalas gali būti nepakankamas netikėtiems nuostoliams padengti.
Lietuvos bankas 2025 m. tęsė nuoseklią sektoriaus priežiūrą – atliko 11 tikslinių patikrinimų, vieną vertinamąjį vizitą, suorganizavo daugiau kaip 50 susitikimų su rinkos dalyviais. Be to, organizavo konsultacinius renginius, parengė rizikos valdymo gaires bei paskelbė lūkesčių raštus dėl vartotojų informavimo ir atitikties kultūros stiprinimo. Vis dėlto pernai didžiausias dėmesys buvo skirtas pinigų plovimo prevencijai, klientų lėšų apsaugai, sukčiavimo rizikų valdymui, taip pat vidaus kontrolės ir valdysenos stiprinimui.
Lietuvos bankas viešai skelbia informaciją apie planuojamus EPĮ ir MĮ planinius patikrinimus, taip pat kiekvienos įstaigos metinius ir ketvirtinius pagrindinius veiklos bei riziką ribojančių reikalavimų vykdymo rodiklius.
Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų veiklos apžvalga.
