Šiemet žiema jau priminė, kad gausus sniegas ir speigas gali tapti iššūkiu gyventojų turtui, ypač individualiems namams ir smulkiems statiniams. Draudikai įspėja, kad didžioji dalis nuostolių dėl sniego slėgio yra numatomos ir išvengiamos, jei laiku pasirūpinama sniego pašalinimu nuo pastatų stogų.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, nuo šių metų sausio 1 iki sausio 12 d. užregistruoti 120 kreipimųsi dėl sniego slėgio padarytų nuostolių. Jiems atlyginti rezervuota suma viršijo 90 tūkst. eurų ir, prognozuojama, toliau augs. Bendrovės duomenys rodo, kad viena sniego slėgio padaryta žala vidutiniškai siekia 700-800 eurų.
Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, teigia, kad esant storai sniego dangai, gyventojai dažniausiai kreipiasi dėl sugadinto turto. Per didelio sniego slėgio neatlaiko gyvenamųjų, ūkinių ir komercinių pastatų stogai, lūžta pavėsinės, apgadinamos stoginės ir šiltnamių konstrukcijos. Lūžtančios medžių šakos taip pat apgadina automobilius ir kiemuose esantį turtą.
„Iškritus gausiam sniegui, paprastai fiksuojame kelias gyventojų žalų kreipinių bangas. Pirmoji būna per kelias dienas po intensyvaus snygio, kai gyventojai kreipiasi dėl pirmajam būstui padarytos žalos, o antroji – vėliau, po kelių savaičių, kai žmonės pasiekia savo sodybas ir kitą nekilnojamą turtą, kuriam sniego slėgis taip pat būna padaręs žalos“, – komentuoja ekspertas.
Kaip apsaugoti savo turtą
A. Juodeikis pabrėžia, kad reguliarus sniego šalinimas nuo stogų ir lietaus nutekėjimo sistemų priežiūra yra svarbiausios prevencinės priemonės, kai žemę ir pastatus padengia stora sniego danga.
„Esant storai sniego paklotei, labai svarbu nedelsiant nuvalyti sniegą nuo pastatų stogų, balkonų, stoginių, šiltnamių ir kitų konstrukcijų. Itin didelę riziką kelia atodrėkis, kurio metu sniegas sugeria drėgmę ir tampa kelis kartus sunkesnis, todėl įvairios konstrukcijos dažnai jo neatlaiko“, – sako A. Juodeikis.
Pasak draudimo eksperto, 1 kg sauso sniego gali sugerti net 2-3 litrus vandens, taigi vidutinis 30 cm storio 1 m2 šlapio sniego svoris gali siekti net 200–300 kg. Tai reiškia, kad stogai, kurių konstrukcija neapskaičiuota tokioms apkrovoms, gali deformuotis ar net įgriūti ir sugadinti viduje esantį turtą. Patarimas sniegą valyti nedelsiant yra ir praktinis – iki prasidedant atodrėkiui šis nėra toks sunkus.
Ekspertas įvardija dar vieną sniego keliamą grėsmę: „Sniegas tirpsta iš apačios, nes šiluma sklinda iš pastato vidaus. Dėl to vanduo gali patekti po stogo danga, prasiskverbti į konstrukcijas ir sukelti drėgmės pažeidimus patalpų viduje. Svarbu patikrinti ir lietvamzdžius, latakus – jie turi būti neužsikimšę, kad vanduo galėtų laisvai nutekėti“.
A. Juodeikis taip pat primena, kad tirpstant sniegui gali formuotis varvekliai. Svarbu juos reguliariai nuimti, nes krisdami jie, kaip ir sniego sankaupos, gali sugadinti aplinkinį turtą, automobilius ar sužeisti žmones.
Kiti baltos žiemos pavojai
Dar vienas svarbus aspektas meteorologams prognozuojant speigą – gaisrų prevencija šildant nuosavus namus. Remiantis „Lietuvos draudimo“ praėjusių metų duomenimis, šalčiausiomis žiemos savaitėmis buvo fiksuota 60 proc. daugiau gaisro sukeltų žalų, palyginti su šiltesniais žiemos mėnesiais.
„Gaisrų padažnėjimas didelių šalčių metu yra susijęs su intensyvesne šildymo įrenginių eksploatacija individualiuose namuose ir butuose. Žiemos metu labai dažna gaisrų priežastis būna įvairūs katilų, boilerių gedimai, suodžių užsidegimas nevalytuose dūmtraukiuose“, – sako A. Juodeikis.
Ekspertas pabrėžia, kad šildymo sistemų negalima palikti be priežiūros, o dūmtraukius būtina reguliariai valyti. Dėl intensyvaus kūrenimo gali ne tik sugesti šildymo įrenginiai, bet ir užsidegti kamine susikaupę suodžiai ir dervos. Taip pat svarbu degius daiktus laikyti saugiu atstumu nuo katilų ir kitų ugnies šaltinių, taip sumažinant gaisro kilimo riziką.
„Išvykstant iš namų per šalčius, svarbu pasirūpinti papildoma būsto priežiūra. Patartina susitarti su artimaisiais ar draugais, kad jie kasdien apžiūrėtų būstą, nes nutrūkus elektros tiekimui šildymo sistema gali greitai nustoti veikti, o vamzdynai – užšalti. Tokiose situacijose kyla rizika ne tik sugadinti vandentiekio ir šildymo sistemas, bet ir patirti didelę žalą dėl užlietų patalpų. Reguliari būsto patikra leidžia laiku pastebėti problemas ir sumažinti galimų nuostolių mastą“, – komentuoja A. Juodeikis.
Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį ir į dar vieną aspektą: šaltuoju metų laiku daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose ypač svarbu reguliariai vėdinti patalpas ir vengti perteklinės drėgmės kaupimosi, pavyzdžiui, džiovinant drabužius.
„Padidėjusi oro drėgmė, esant dideliam temperatūrų skirtumui tarp patalpų ir lauko, kelia rasos susidarymo riziką. Dėl to ant langų, sienų ar kitų paviršių gali formuotis kondensatas, o ilgainiui – ir pelėsis, kuris kenkia tiek pastato konstrukcijoms, tiek gyventojų sveikatai. Reguliarus vėdinimas padeda palaikyti tinkamą mikroklimatą ir sumažinti žiemos metu dažnai pasitaikančias drėgmės problemas“, – akcentuoja A. Juodeikis.
