Žiema ir sniego pusnys daugeliui asocijuojasi su pramogomis gryname ore, tačiau čiuožinėjimas nuo nepritaikytų kalniukų dažnai baigiasi sunkiomis traumomis. Ekspertai įspėja apie specifines rizikas ir pataria, kaip jų išvengti.
Ortopedas traumatologas Dovydas Prascevičius teigia, kad po didelio snygio išauga traumų, patiriamų čiuožiant nuo kalniukų, skaičius. Dažniausiai nukenčia vaikai ir paaugliai, bet pasitaiko ir suaugusiųjų traumų. Pavojingiausi yra miesto kalniukai, kuriuos žmonės patys paverčia čiuožimo trasomis.
„Miesto kalniukai ir šlaitai gali būti ypač pavojingi – po sniegu gali slėptis akmenys, betono formacijos, metalinės konstrukcijos, įvairūs borteliai, statybinės atliekos. Nuokalnių paviršius dažnai būna nelygus, apledėjęs, o nusileidimo vieta – neaiški ir dažnai tam neparuošta“, – sako specialistas.
Populiarios plastikinės čiuožynės yra mažiausiai apsaugančios, nes nesugeria smūgio, neužtikrina stabilumo ir didina uodegikaulio, stuburo bei galvos traumų riziką.
„Dažniausios pasitaikančios žiemos pramogautojų traumos – uodegikaulio, kryžkaulio sumušimai ir lūžiai, pirštų išnirimai ar lūžiai, šonkaulių lūžiai. Sunkiausios – kryžkaulio lūžiai, galvos smegenų traumos, kaklo ir stuburo sužalojimai, kurie patiriami susidūrus su kitais objektais ar nesėkmingai griūnant leidžiantis dideliu greičiu“, – teigia D. Prascevičius.
Kaip išvengti traumų:
- Įvertinkite šlaitą ir rizikas: statumą, objektus trasoje, kitų pramogautojų elgesį. Numatyti, kur sustosite ir ar ta vieta saugi.
- Dėvėkite šalmus, pirštines, tvirtus batus, šiltus drabužius. Rinkitės storesnę, smūgius sugeriančią aprangą.
- Vaikai turėtų čiuožinėti tik su suaugusiųjų priežiūra.
- Čiuoždami sėdėkite žemai, kojas laikykite šiek tiek pakeltas, rankų nekiškite po savimi, nestabdykite tiesiomis rankomis ar kojomis.
- Venkite čiuožinėti tamsoje, neblaivūs, po vieną. Įvertinkite savo fizines galimybes.
Kaip elgtis su traumuotu žmogumi:
Pastebėjus galvos ar stuburo traumą arba kūno deformaciją – skambinti 112. Jokiu būdu nestatykite nukentėjusiojo ant kojų ir nejudinkite jo kaklo.
„Esant sumušimui be matomos deformacijos reikėtų šaldyti pažeistą vietą, stebėti būklę. Jeigu skausmas nepraeina, stiprėja ar atsiranda tinimas, reikėtų nedelsiant kreiptis į specialistą“, – sako gydytojas.
Ar galima gauti draudimo išmoką:
„Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis teigia, kad turint galiojantį asmens draudimą, traumos, patirtos užsiimant žiemos pramogomis, yra kompensuojamos.
„Nelaimingų atsitikimų ir traumų draudimas padengia ne tik lūžius ar išnirimus, bet ir sumušimus, patempimus bei kitas traumas. Vidutinė išmoka siekia apie 360 eurų, tačiau gali viršyti ir 600 eurų“, – komentuoja A. Juodeikis.
Pasak jo, tokia finansinė parama gali padėti padengti gydymo, reabilitacijos ar vaistų išlaidas, taip pat kompensuoti laikiną pajamų netekimą. „Nors draudimas nuo pačių traumų neapsaugo, jis gali sumažinti finansinę naštą netikėtos nelaimės atveju, todėl ypač svarbus šeimoms su vaikais“, – pabrėžia A. Juodeikis.