Lietuvoje, tradiciniuose Metų vaistinio augalo rinkimuose, šiemet nugalėjo rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea (L.) Moench), pelniusi „Vaistinis augalas – imuniteto pagalbininkas“ titulą. Už šį astrinių (Asteraceae) šeimos augalą balsavo 44 proc. rinkėjų, o rezultatus lėmė visuomenės balsavimas ir specialistų komisija.
Kasmetiniai rinkimai skirti atkreipti dėmesį į vaistinių augalų pažinimo svarbą bei jų racionalų naudojimą medicinoje, farmacijoje, kosmetologijoje, maisto pramonėje, veterinarijoje ir žemės ūkyje. Renginio tikslas – supažindinti su augalinių vaistinių preparatų gydomosiomis savybėmis, kontraindikacijomis, šalutiniu poveikiu ir sąveika su kitais vaistais.
Šių metų rinkimai taip pat skirti paminėti vaistininko, mokslininko, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo direktoriaus ir Vaistinių augalų skyriaus įkūrėjo, farmakognosto dr. Kazimiero Grybausko 140-ąsias gimimo metines.
VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja prof. Ona Ragažinskienė atkreipia dėmesį, kad rausvažiedė ežiuolė dažnai painiojama su rudbekija: „Rausvažiedė ežiuolė buvo priskirta rudbekijos genčiai ir ilgus metus vadinta purpurine rudbekija (Rudbeckia purpurea L.). 1959 m. dėl taksonominių netikslumų rudbekijos ir ežiuolės gentys atskirtos. Rausvažiedės ežiuolės lietuviškas vardas patikslintas 1998 m. „Botanikos vardų žodyne“ (ši rūšis anksčiau buvo vadinama purpurine ežiuole).“
Ežiuolės pasižymi biologiškai veikliomis medžiagomis: alkilamidais, polisacharidais, kavos rūgšties dariniais (cikoro rūgštis), flavonoidais, polifenoliais, eteriniais aliejais, mikro- ir makroelementais. Augalo vaistiniai preparatai yra moksliškai pagrįsta priemonė imunitetui skatinti, tačiau rekomenduojama juos vartoti ne ilgiau nei du mėnesius.
Pastaraisiais dešimtmečiais populiariausi augaliniai imunomoduliatoriai yra trys ežiuolės genties rūšys: rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea (L.) Moench), siauralapė ežiuolė (Echinacea angustifolia DC.) ir blyškioji ežiuolė (Echinacea pallida (Nutt.) Nutt.). Europoje iš ežiuolių gaminama daugiau kaip 300, o iš rausvažiedės – apie 80 preparatų.
Vaistinė augalinė žaliava: rausvažiedžių ežiuolių žolė (Echinaceae purpureae herba) ir rausvažiedžių ežiuolių šaknys (Echinaceae purpureae radix).
Ežiuolių preparatai veikia tonzilito, faringito, Influenza virusus, Herpes simplex, grybelinių infekcijų (Candida albicans, Candida tropicalis, Cryptococcus neoformans, Pityrosporum ovale) sukėlėjus.
Preparatai efektyvūs odos (psoriazės, egzemos), ginekologinių (adneksito), urologinių (prostatito, cistito ir kt.), onkologinių ligų ir kraujo užkrėtimo atvejais. Jais gydoma leukopenija (po švitinimo ir citostatikų gydymo kurso). Pediatrijoje ežiuolių preparatai su pertraukomis vartojami profilaktikai ir peršalimo ligų gydymui.
Ežiuolių preparatai turi kontraindikacijų: jų negalima vartoti nėštumo metu, sergant tuberkulioze, leukoze, multiple skleroze, AIDS, taip pat alergiškiems Asteraceae šeimos augalams.
Geriant kavą ar arbatą su ežiuolių preparatais, slopinamas kofeino metabolizmas, todėl sustiprėja kofeino poveikis: gali sukelti nervingumą, nemigą, tachikardiją.
Išsami informacija apie Echinacea purpurea žaliavą ir preparatus pateikiama Europos vaistų agentūros (EMA) dokumentuose.
Europoje rausvažiedė ežiuolė auginama kaip dekoratyvus augalas du šimtmečius, Lietuvoje – apie šešis dešimtmečius. Ežiuolių vaistinė žaliava dedama į raguočių ir kiaulių pašarą, siekiant padidinti gyvulių atsparumą infekcinėms ligoms, o žydinčios ežiuolių plantacijos vasaros pabaigoje tampa puikia ganykla bitėms.
