Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas trečiadienį, rugsėjo 2-ąją, pareiškė, kad Rusija nepasikeis, todėl NATO turi gebėti jai atsakyti veikdama „pilkojoje zonoje“. Pasak ministro, Aljansas privalo kovoti su dabartinėmis hibridinėmis grėsmėmis ir į jas atsakyti lygiavertėmis priemonėmis.
Ministras paragino parengti bendrą NATO atsaką
Paklaustas, kodėl po mėginimo surengti hibridinę ataką Leipcigo ir Halės oro uoste rytinėje Vokietijos dalyje nebuvo pasinaudota NATO 4-uoju straipsniu, numatančiu sąjungininkų konsultacijas, R. Kaunas pabrėžė, kad Vokietija Rusiją aiškiai įvardijo agresore.
Incidentą ministras pavadino bandymu įvykdyti teroristinį veiksmą ir teigė, kad Rusijos nereikėtų bijoti vadinti teroristine valstybe.
R. Kauno nuomone, Rusijai nepasiekiant savo tikslų kare Ukrainoje ir mėginant įbauginti Ukrainą remiančias Europos valstybes, NATO karinė jėga turi būti aiškiai matoma. Jis paragino Aljanso valstybes susitarti dėl bendro atsako į tokias grėsmes.
Vokietija dėl atakos apkaltino Rusiją
Vokietijos vyriausybė rugsėjo 1 dieną oficialiai paskelbė laikanti Rusiją atsakinga už rugpjūčio 4-ąją surengtą mėginimą atakuoti Leipcigo ir Halės oro uostą. Netoli Ukrainos lėktuvo buvo rastas sprogmenų prikrautas dronas. Jo detonatorius nesuveikė, o užtaisą neutralizavo išminuotojai.
Šis oro uostas yra svarbus tarptautinių krovinių ir paramos Ukrainai logistikos centras. Juo reguliariai naudojasi Ukrainos bendrovės „Antonov“ transporto lėktuvai ir NATO strateginio oro transporto programa SALIS.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas sakė, kad drono konstrukcija, jo komponentai, sprogmenys ir uždegimo mechanizmas buvo žinomi iš kitų Rusijos hibridinių operacijų bei karo prieš Ukrainą.
Anot A. Dobrindto, operacijai reikėjo aukšto lygio techninių žinių ir kruopštaus planavimo, tačiau ją vykdyti buvo pavesta žemo lygio agentams, veikiantiems Rusijos valstybinių struktūrų vardu.
Reaguodama į incidentą Vokietija nurodė nuo rugsėjo 18 dienos uždaryti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir nutraukti sutartį dėl „Rusų namų“ kultūros centro Berlyne. Į Vokietijos užsienio reikalų ministeriją taip pat buvo iškviestas Rusijos ambasadorius.
Berlynas pažadėjo griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę, siūlyti naujus asmenis įtraukti į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus, didinti spaudimą Rusijos „šešėliniam laivynui“ ir imtis papildomų žvalgybinių priemonių.
Sąjungininkai parėmė Vokietiją, Maskva kaltinimus atmetė
NATO, ES ir Lietuvos vadovai pareiškė visišką solidarumą su Vokietija. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte po pokalbio su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu viešai patvirtino Aljanso paramą.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas rugsėjo 2 dieną pareiškė, kad Leipcigo išpuolis turi visus valstybės remiamo terorizmo požymius. ES užsienio reikalų ministrai susirinko aptarti papildomo atsako, o sankcijoms jau buvo rengiama apie 1,6 tūkst. su Rusijos kariniu kompleksu susijusių įrašų.
Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova kaltinimus atmetė kaip išgalvotą pretekstą įtampai didinti. Ji tvirtino, kad įtikinamų įrodymų nepateikta, ir pažadėjo „deramą atsaką“ į Vokietijos priemones.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat atmetė Berlyno kaltinimus ir pareiškė, kad įrodymai esą buvo pakišti, tačiau šiam teiginiui pagrįsti įrodymų nepateikė.
Rugpjūčio 25 dieną Maskvoje lankėsi JAV Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Johnas Ratcliffe’as. ABC šaltinių teigimu, jis perspėjo Rusiją nepulti NATO šalių. CŽA vizito nekomentavo, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas jį pavadino „pusiau rutininiu“ ir neigė, kad kelionė buvo susijusi su galima Rusijos agresija prieš Aljansą.
