2026 m. vasario 18 d. Seimo Ekonomikos komitetui pristatytos Lietuvos dirbtinio intelekto (DI) strateginės gairės, kurių tikslas – užtikrinti konkurencingą DI plėtrą Lietuvoje 2026–2035 m.
Pabrėžiama, kad skaitmeninis suverenitetas ir nacionaliniai interesai yra neatsiejama DI plėtros dalis. Lietuvai, kaip mažai, bet ambicingai valstybei, DI yra svarbus ne tik ekonomikos modernizavimui, bet ir lietuvių kalbos, kultūrinės tapatybės, demokratijos atsparumo bei nacionalinio saugumo užtikrinimui. Todėl Lietuva stiprina kritinius pajėgumus duomenų valdyme, kalbos technologijose, infrastruktūros kūrime bei kibernetinėje ir informacinėje saugoje.
Šios pastangos siekiamos užtikrinti, kad viešosios paslaugos ir valstybės duomenys išliktų patikimi, saugūs ir nepriklausomi nuo globalių ekosistemų, o Lietuvos interesai būtų atstovaujami tarptautinėje erdvėje.
Europos Sąjunga siekia tapti pasauline DI lydere, remdamasi pasitikėjimu ir kompetencija. ES iniciatyvos grindžiamos aiškiu ir skaidriu reguliavimu. Dirbtinio intelekto aktas nustato rizikų vertinimu paremtą sistemą, kuri derina inovacijų skatinimą su saugumu ir pagrindinių teisių apsauga.
Dokumentuose „AI Continent Action Plan“ ir „Apply AI Strategy“, pristatytuose 2025 m., numatomas spartesnis DI diegimas įvairiuose sektoriuose, talentų ugdymas, duomenų ir skaičiavimo infrastruktūros plėtra bei sklandus DI akto įgyvendinimas. Šių iniciatyvų įgyvendinimui per „Europos horizonto“ ir „Skaitmeninės Europos“ programas kasmet bus skiriama apie 1 mlrd. eurų. Bendras tikslas – mobilizuoti 20 mlrd. eurų investicijų per skaitmeninį dešimtmetį.
Lietuva aktyviai dalyvauja ES DI iniciatyvose. Vienas svarbiausių projektų – LiTAI centras, kuris taps vienintele tokio masto DI gamykla Baltijos šalyse. Bendra projekto vertė sieks 130 mln. eurų. Šis centras stiprins DI technologijų vystymą ir taikymą bei prisidės prie ilgalaikių Lietuvos plėtros tikslų įgyvendinimo.
Numatoma, kad nacionalinės DI vizijos įgyvendinimas bus grindžiamas keturiomis prioritetinėmis kryptimis: žmogų įgalinančiu DI, saugia infrastruktūra ir duomenimis, visuomenei tarnaujančiu DI ir DI kaip ekonomikos varikliu.
Didžiausios pridėtinės vertės tikimasi kibernetinio saugumo ir gynybos, personalizuotos medicinos ir gyvybės mokslų, pažangiosios gamybos ir pramonės automatizacijos, žaliosios energetikos ir tvarumo, viešųjų paslaugų ir išmanios infrastruktūros sektoriuose.
Lietuva siekia ne tik diegti ir naudoti DI sprendimus, bet ir juos kurti. Bus rengiamos aiškios nacionalinės DI plėtros gairės, užtikrinančios koordinuotą sprendimų priėmimą, nuoseklų prioritetų formavimą ir pažangos stebėseną.
Tai kelionė link 2035 metų vizijos – stiprios, atsparios ir inovatyvios Lietuvos, kurioje dirbtinis intelektas tarnauja žmogui, visuomenei ir valstybei.
