Vasario 26–27 dienomis Vilniuje vyks tarptautinis medinės architektūros ir inžinerijos forumas „Forum Wood Building Baltic“, subursiantis architektus, inžinierius, tyrėjus, verslo atstovus ir urbanistus iš Baltijos, Šiaurės ir Vakarų Europos šalių. Renginys yra tarptautinio tinklo Forum Holzbau dalis, vienijančio pirmaujančius Europos universitetus ir veikiančio kaip žinių ir technologijų perdavimo platforma šiuolaikinėje tvarioje medienos statybos srityje.
Forumas Baltijos regionui organizuojamas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH), Rygos technikos universiteto (RTU), Talino technologijos universiteto (TalTech) ir Estijos dailės akademijos (EKA). Tai jau antras kartas, kai forumas vyksta Vilniuje.
Mediena kaip atsakas į klimato iššūkius
Šiaurės ir Baltijos šalyse mediena – tradicinė statybinė medžiaga – įgavo naują reikšmę tvarumo kontekste. Atsinaujinantys ištekliai, pažangūs tyrimai ir technologinės inovacijos atveria naujas galimybes aukštos kokybės, tvariems ir estetiškai išskirtiniams pastatams.
„Šiandien mediena nebėra tik tradicijos simbolis. Tai strateginis pasirinkimas, padedantis spręsti klimato kaitos, išteklių trūkumo ir statybos sektoriaus poveikio aplinkai problemas. Forumas tampa mokslo, praktikos ir verslo susitikimo vieta“, – sako VILNIUS TECH docentas ir mokslinio komiteto pirmininkas dr. Liutauras Nekrošius.
Anot jo, renginio tikslas – suburti skirtingų sričių atstovus bendrai diskusijai: universitetų tyrėjus, praktikuojančius architektus ir inžinierius, medinių konstrukcijų gamintojus, rangovus, nekilnojamojo turto vystytojus, urbanistus, viešojo administravimo atstovus ir paveldo specialistus.
Dvi dienas trunkantis simpoziumas ir inovacijų paroda
Forumą sudarys dvi dienas trunkantis simpoziumas ir gamybos bei statybos įmonių paroda. Konferencijos programoje numatytos šešios žodinių pranešimų sesijos, o šiemet pirmą kartą bus organizuojama ir posterių sesija.
„Sąmoningai struktūrizuojame sesijas taip, kad vienoje patalpoje susitiktų skirtingų disciplinų ir šalių specialistai. Tik tarpdisciplininis dialogas gali lemti tikrąsias inovacijas“, – pabrėžia dr. L. Nekrošius. „Šiais metais mums ypač svarbu aktyviai įtraukti studentus, doktorantus ir jaunus architektus bei inžinierius į diskusiją.“
Forume pranešimus skaitys ekspertai iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Danijos, Suomijos, Švedijos, Austrijos, Ispanijos ir Vokietijos.
Nuo biofilinių mokyklų iki medinių daugiabučių
Tarp pranešėjų – žinomi architektai ir inžinieriai, kurių darbai peržengia vienos profesijos ribas. Architektas Arūnas Liola ir konstrukcijų inžinierius Žydrūnas Jurgelionis skaitys bendrą paskaitą apie centro „Sanctum“ įgyvendinimo iššūkius, pabrėždami tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarbą.
Profesorius Pekka Heikkinen iš Aalto universiteto aptars sąsajas tarp universitetinių tyrimų, švietimo ir statybos rinkos. Architektai Thomas Jørgensen ir Markus Kaasik pasidalins patirtimi projektuojant biofilines ir kontekstui jautrias mokyklų pastatus, o Rūdis Rubenis pristatys bendruomenės bibliotekos projektą.
Tarp socialinio poveikio iniciatyvų architektės Margarita Kaučikaitė ir Evelina Vasiliauskaitė pristatys savo keliaujančias architektūros dirbtuves, kurios suteikia galimybę jaunimui mažesniuose miesteliuose dalyvauti formuojant savo aplinką. Architektė Viktorija Blažienė parodys, kaip architektūra gali tapti humanitarinės pagalbos įrankiu karo paveiktai Ukrainai.
Architektai Johannes Hübner ir Tina Selami atlieka eksperimentinius tyrimus renovacijos ir naujos statybos srityse, o Joakim Kaminsky pristatys 12 aukštų medinį daugiabutį, apšiltintą šiaudais – inovacija, kelianti tvarumo standartus į naują lygį.
Inžineriniai sprendimai ir rinkos perspektyvos
Inžinerinėje sekcijoje Stefanas Winteris prognozuos medinių konstrukcijų ateitį 2030 metais, Rosenheimo taikomųjų mokslų universiteto profesorius Andreas Heinzmannas analizuos medienos gamybos procesų tobulinimo kryptis, o inžinierė Maarja Mirjam Rajasaar pristatys eksperimentinį tyrimą apie lauko medinių konstrukcijų monitoringą.
Tyrėjas Maximilianas Pramreiteris nagrinės efektyvesnį miško išteklių naudojimą, o biologijos profesorius Vitas Marozas atkreips dėmesį į tvaraus miškininkystės ir biologinės įvairovės svarbą. Programoje taip pat numatytas pranešimas apie medinių tiltų projektavimą Ispanijoje ir jų gamybą Lietuvoje, taip pat didžiausio administracinio pastato su laikančiomis medinėmis konstrukcijomis įgyvendinimo analizė.
Baltijos šalių medienos architektūros ir statybos rinkos dabartinės būklės, potencialo ir ateities krypčių apžvalgą pristatys verslo atstovas ir tvaraus statybos ekspertas Paulius Milčius.
„Medienos statybos sektorius Baltijos regione turi didžiulį augimo potencialą. Tačiau tam reikia glaudaus akademinės bendruomenės, verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo. Forumas katalizuoja šį procesą“, – apibendrina dr. L. Nekrošius.
