Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu neretai laikomas paprasčiausiu būdu, tačiau jo teisėtumą lemia ne parašas, o tikra abiejų šalių valia.
VDI kancleris Šarūnas Orlavičius pabrėžia, kad darbdaviai klaidingai mano, jog pakanka parengti susitarimą ir jį pasirašyti. „Jeigu viena šalis neturėjo realios galimybės apsispręsti arba nebuvo tinkamai informuota apie pasekmes, teismas gali konstatuoti, kad suderintos valios nebuvo. Tokiu atveju pats susitarimas neapsaugos nuo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu“, – sako jis.
Ką iš tikrųjų reiškia DK 54 straipsnis
Darbo kodekso 54 straipsnis nustato, kad iniciatyvą nutraukti darbo sutartį gali pateikti bet kuri šalis, tačiau susitarimas galimas tik esant abipusei valiai.
Pasiūlymas turi būti pateiktas raštu su esminėmis sąlygomis – darbo santykių pabaigos data, atsiskaitymo tvarka, kompensacija. Neapibrėžtos sąlygos vėliau sukelia ginčus.
„Darbuotojas turi suprasti, kokias teises jis realizuoja ir kokių atsisako, – pažymi Š. Orlavičius. – Jei pasiūlymas pateikiamas skubotai, be aiškaus paaiškinimo ar galimybės pasitarti, kyla rizika, kad bus konstatuotas valios trūkumas.“
Pasiūlymas ir sutikimas turi būti išreikšti raštu. Jeigu per penkias darbo dienas atsakymas nepateikiamas, laikoma, kad pasiūlymas atmestas.
Teismų praktika – svarbiausia ne forma, o turinys
DGK ir teismai vertina, ar sprendimas buvo priimtas laisvai, be spaudimo ar suklaidinimo, ar darbuotojas suvokė visas reikšmingas aplinkybes ir teisines pasekmes (e3K-3-302-684/2019).
Pasak Š. Orlavičiaus, kilus ginčui bus analizuojamas visas procesas. „Teismas vertina ne tik dokumentą, bet ir tai, kaip jis atsirado – ar darbuotojas turėjo laiko apsvarstyti pasiūlymą, ar jam buvo paaiškintos sąlygos, ar nebuvo užsiminta apie galimas neigiamas pasekmes atsisakius pasirašyti“, – sako jis.
Net ir tą pačią dieną pasirašytas susitarimas savaime nėra neteisėtas, tačiau jei sprendimas buvo nulemtas spaudimo ar informacijos stokos, jis gali būti pripažintas negaliojančiu.
Spaudimas – dažniausia problema
Vienas jautriausių klausimų – galimas ekonominis ar psichologinis spaudimas. Darbo santykiuose darbuotojo sutikimas turi būti ypač aiškus ir savanoriškas.
„Jeigu darbuotojui pateikiamas susitarimas kaip vienintelė alternatyva, užsimenama apie galimą atleidimą dėl pažeidimo ar kitas sankcijas, tokia situacija jau gali būti vertinama kaip netiesioginis spaudimas“, – pažymi Š. Orlavičius.
Teismai vertina, ar darbuotojas turėjo realią pasirinkimo galimybę ir pakankamai laiko apsispręsti.
Kada susitarimas bus laikomas teisėtu
Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu bus laikomas teisėtu tik tada, kai:
· laikomasi įstatyme nustatytos rašytinės procedūros;
· aiškiai ir konkrečiai aptartos visos esminės sąlygos;
· abi šalys laisvai ir informuotai išreiškė sutikimą;
· nebuvo daromas tiesioginis ar netiesioginis spaudimas;
· susitarimas sudarytas sąžiningai ir skaidriai.
„Šalių susitarimas turi būti realus, ne formalus, – apibendrina Š. Orlavičius. – Tik tuomet jis atitinka darbo teisės principus ir užtikrina stabilumą tiek darbdaviui, tiek darbuotojui.“
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad atsakingas ir skaidrus procesas – geriausia prevencija galimiems darbo ginčams.
