2026 m. kovo 26 d. Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoje apsilankiusi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė parlamentarams pristatė parengtus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimus ir su jais susijusius Sveikatos draudimo įstatymo bei Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymų pakeitimus, kuriais siūloma naujai sureguliuoti pagalbinį apvaisinimą.
Siūlomais pakeitimais siekiama spręsti gilėjančią demografinę krizę, užtikrinti nevaisingumo gydymo prieinamumą ir suderinti reguliavimą su Konstitucija.
„Įvertinus labai liūdną demografinę situaciją, kiekvieno vaikučio gimimas yra didelis įvykis. Visai nesvarbu, ar jis gimė santuokos liudijimą turinčioje šeimoje, ar pas nesusituokusią porą. Vienišoms moterims taip pat neturėtų būti sudaromos kliūtys susilaukti vaiko pagalbinio apvaisinimo būdu“, – komentuoja LSDP frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Sveikatos ministrė M. Jakubauskienė citavo grėsmingą statistiką: Lietuvoje gimstančių vaikų skaičius kasmet sumažėja tūkstančiu. Iki 20 proc. porų mūsų šalyje – nevaisingos. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 7700 nevaisingumo atvejų.
Siūlomais pakeitimais įtvirtinama, kad dirbtiniu apvaisinimu galima pasinaudoti pagal medicininę diagnozę (nevaisingumo ar kitos ligos).
Nustačius sunkias genetines patologijas, embrioną būtų leidžiama palaidoti nelaukiant 2 metų termino. Be to, būtų užtikrinama galimybė išsaugoti vaisingumą asmenims, kurių sveikatos būklė ar gydymas (pavyzdžiui, onkologinės ligos atveju) kelią grėsmę galimybėms susilaukti vaikų: PSDF lėšomis būtų kompensuojamas lytinių ląstelių paėmimas ir išsaugojimas.
Dar vienas pakeitimas – finansuojamas donorų embrionų laikymas, užtikrinant galimybę tęsti procedūras nesėkmės atveju. Pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybė bus didesnė.
Siūloma įvesti lytinių ląstelių ir embrionų įvežimo, išvežimo ir tranzito leidimų sistemą, užtikrinant kelio atsekamumą registruose.
Ministrė pažymėjo, kad Lietuvos gyventojai dabar vyksta gydytis nevaisingumo į Latviją, Daniją.
Priėmus siūlomus pakeitimus, Lietuvoje kasmet galėtų būti atliekama apie 700 pagalbinio apvaisinimo procedūrų, dėl kurių galėtų gimti apie 200 vaikų.
Frakcijos nariai turėjo klausimų dėl nevaisingumo diagnozavimo ir donorų embrionų.
