Konferencijoje „GERVĖ 2026“, surengtoje Kaune, kino centre „Romuva“, statybų, nekilnojamojo turto ir pramonės sektorių atstovai diskutavo apie esminius pokyčius, kurie jau keičia statybų sektorių Lietuvoje – nuo reguliavimo pertvarkos ir skaitmenizavimo iki tvarumo sprendimų, būsto prieinamumo ir miestų plėtros. Septintą kartą surengtas renginys subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir ekspertų bendruomenę aptarti, kokių sprendimų šiandien reikia konkurencingam ir atsakingam sektoriaus augimui.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius pasveikino susirinkusius dalyvius ir pasidžiaugė, kad net 200 statybų sektoriaus profesionalų susitiko pasidalyti įžvalgomis apie statybų sektoriaus pokyčius, diskutuoti apie rinkos tendencijas ir ieškoti praktinių sprendimų. „Pokyčių šaltinių pastaraisiais metais gausu. Vienas iš jų – Statybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pataisos. Šis pakeitimas gali iš esmės pakeisti statybų procesą Lietuvoje. Todėl Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai nelieka nuošalyje. Po diskusijų su verslininkais išgryninome ir pateikėme savo pasiūlymus įstatymui tobulinti“, – sakė Z. Dargevičius.
Lietuvos inovacijų centro atstovas Gytis Junevičius renginio metu pažymėjo, kad pakartotinis medžiagų naudojimas statybose yra viena iš svarbiausių žaliosios pertvarkos krypčių, padedančių mažinti sektoriaus poveikį aplinkai ir kartu skatinančių inovacijų diegimą. Pristatydamas tarptautinės iniciatyvos „Circular South Baltic“ pavyzdžius, jis pabrėžė, kad žiedinės ekonomikos principų taikymas statybų sektoriuje atveria naujas galimybes tvariam ir konkurencingam augimui.
Kauno miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Gedeminas Barčauskas pristatė naujojo Kauno bendrojo plano 2026–2036 m. kryptis, pabrėždamas, kad miesto plėtra turi remtis ne teritoriniu išsiplėtimu, o kokybiniu augimu, darnia urbanistine raida ir racionaliu žemės naudojimu. Rengiamu planu siekiama suderinti investicinį patrauklumą, tvarią aplinką ir skirtingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į demografinius pokyčius bei skirtingą miesto dalių vystymosi dinamiką.
Vienas iš konferencijos organizatorių, Kauno verslo vadovų klubo vadovas Mantas Raišys savo pranešime pabrėžė, kad būsto prieinamumas neturėtų būti vertinamas vien tik kaip rinkos klausimas. Būstas yra kritinė infrastruktūra, tiesiogiai veikianti visuomenės gyvenimo kokybę, demografinius procesus, sveikatą ir ekonominį stabilumą. Pristatydamas statybos sektoriaus atsakomybės temą, jis akcentavo, kad augant statybų kaštams ir išliekant įperkamumo iššūkiams, būtini kompleksiniai sprendimai, apimantys ne tik statybos kainą, bet ir viso pastato gyvavimo ciklo kaštus, tvarumą bei ilgalaikę socialinę naudą.
Į klausimą, kaip ilgai tęsis Lietuvos statybų sektoriaus aukso amžius, atsakė UAB „Day Q Analytics“ vadovas Vytautas Siaurusaitis. Pasak jo, per paskutinius 15 metų net 3 metai iš eilės akcininkų nuosavybės grąža (ROE) šiame sektoriuje viršijo 15 proc. ir buvo aukštesnė nei Lietuvos visų verslų vidurkis. Tačiau statybos sektoriaus efektyvumo rodikliai vis dar labai žemi: pardavimo pajamos per metus 1 darbuotojui – 126 tūkst. Eur, o veiklos pelnas 1 darbuotojui – 9 tūkst. Eur. Tai gerokai žemiau Lietuvos vidurkio. Lyginant su ES, tiek sukuriama pridėtinė vertė, tiek darbo užmokestis buvo 2 kartus mažesni nei ES vidurkis.
Aplinkos ministerijos Statybos politikos grupės vadovė Asta Rokickienė renginio metu akcentavo, kad Lietuvoje statybų reguliavimo modelis keičiasi iš kontrolės į didesnę atsakomybę, daugiau dėmesio skiriant procesų aiškumui, skaitmenizavimui ir administracinės naštos mažinimui. Pristatydama 2025 m. pokyčius, ji pabrėžė, kad statybos leidimų išdavimo apimtys augo, tačiau kartu išlieka poreikis tobulinti derinimo procesus, stiprinti institucijų ir projektuotojų atsakomybę bei plačiau taikyti automatizuotus sprendimus, kurie leistų efektyvinti visą statybų reguliavimo sistemą.
Patirtimi tvarkant istorinį „Romuvos“ kino centrą pasidalijo architektas Gintaras Prikockis. Svarbiausia, pasak jo, buvo suderinti kultūros paveldo išsaugojimą su šiuolaikiniais funkcionalumo, saugumo ir akustikos reikalavimais. Šis projektas pareikalavo ne tik detalių architektūrinių tyrimų ir avarinės būklės sprendimų, bet ir jautraus požiūrio į autentiškų pastato elementų – nuo kesoninio skliauto ir teraco grindų iki durų, laiptų bei fasado detalių – restauravimą, siekiant išsaugoti „Romuvos“ architektūrinę tapatybę ir kartu pritaikyti pastatą šiuolaikinėms daugiafunkcėms veikloms.
Ši mintis natūraliai susisiejo su KPPAR prezidento Z. Dargevičiaus mintimis. „Vertė yra gebėjime atkurti tai, kas jau buvo sukurta labai aukštu lygiu. Turint tik penkias fotografijas galima atkurti interjerą ir visas detales. Ir tai pakeičia požiūrį į nekilnojamąjį turtą. Tada pradedi dirbti ne su projektu, o su istorija. Restauruojant istorinius pastatus man svarbu ne „padaryti gražiau“, o padaryti taip, kaip buvo“, – sakė KPPAR prezidentas.
Konferencijoje „GERVĖ 2026“ šešis pranešimus pristatė viešojo sektoriaus, verslo ir akademinės bendruomenės atstovai. Skirtingos perspektyvos leido pažvelgti į sektoriaus situaciją kompleksiškai – nuo strateginių sprendimų iki praktinio jų įgyvendinimo. Pagrindinę renginio žinutę puikiai apibrėžia Z. Dargevičiaus, atidarant konferenciją, išsakytos mintys, kad vertė atsiranda ne tada, kai statome greičiau ar pigiau. Vertė atsiranda tada, kai suprantame, ką iš tikrųjų kuriame.
Renginio moderatorius – KTU Statybos ir architektūros fakulteto laboratorijų centro vadovas dr. Ernestas Ivanauskas. Renginio organizatoriai – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei juose veikiantis Kauno verslo vadovų klubas.
