Gegužės mėnuo Vilniaus pirminėje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje buvo rekordinis – pirmą kartą būstų pasiūla beveik pasiekė 6 tūkst. ribą. Iki šiol didžiausia pasiūla buvo fiksuota 2025 m. birželį, kai rinkoje buvo 5,6 tūkst. butų.
„Buvo nuogąstavimų, kad, gyventojams pradėjus atsiimti lėšas iš II pensijų pakopos, dalis šių pinigų bus nukreipta į NT, o nepakankama pasiūla kaip reikiant kilstels būsto kainas. Tačiau toks scenarijus nepasitvirtino – šiandien Vilniuje turime rekordinį, 5 945 butų, sandėlį“, – sako projektų vystymo bendrovės „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas.
Pasak jo, didelė pasiūla šiuo metu veikia kaip rinką balansuojantis veiksnys – pirkėjai turi daugiau pasirinkimo, o tai sąlygoja didesnį kainų stabilumą ir mažesnę spartaus kainų kilimo riziką.
„Tuo metu EURIBOR nežymiai svyruoja ir laikosi apie 2,5 proc. Kol geopolitinė įtampa tęsiasi, rinkos jautriai reaguoja į naftos kainų pokyčius, taigi žmonėms vis dar sunku prognozuoti, kokiomis sąlygomis bus skolinamasi artimiausiu metu“, – įžvalgomis dalijasi M. Chmieliauskas.
Gegužę Vilniuje parduota 471 butas, o mėnesio pabaigoje bendras neparduotų būstų sandėlis siekė 5 945 butus. Pasak M. Chmieliausko, po aktyvesnio balandžio, kai Vilniuje buvo parduota 514 butų, gegužę pardavimų tempas kiek sumažėjo, tačiau tai – įprastas rinkos svyravimas.
Visgi tiek gegužė, tiek balandis pagal naujos pasiūlos apimtį išsiskyrė iš pastarųjų metų konteksto: gegužę rinką papildė daugiau kaip 1,1 tūkst., balandį – per 1,5 tūkst. naujų butų, kai paprastai jų skaičius siekdavo tik kelis šimtus per mėnesį.
Anot M. Chmieliausko, Vilniuje augantis būstų sandėlis rodo, kad NT vystytojai grįžta prie aktyvesnės plėtros, nors pirkėjų sprendimus vis dar veikia geopolitinė aplinka.
„Neapibrėžtumas dėl ekonomikos, skolinimosi sąlygų ir geopolitinės situacijos, įskaitant konfliktą Artimuosiuose Rytuose, išlieka, todėl atsargumo rinkoje vis dar yra. Kita vertus, NT plėtotojai siunčia pozityvų signalą – būstų sandėlis aktyviai pildomas, startuoja nauji projektai, jų plėtra nėra stabdoma. Rekordinė pasiūla rodo, kad plėtotojai tiki rinkos aktyvumu ir mato paklausą ateityje“, – nurodo „Realco“ pardavimų direktorius.
Infliacija auga, bet NT kainas prilaiko rekordinė pasiūla
Gegužę Vilniaus pirminėje rinkoje siūlomų butų kainos vidutiniškai siekė 4 097 Eur/kv. m – 1,13 proc. mažiau nei 2026 m. pradžioje ir beveik 5 proc. daugiau nei praėjusių metų gegužę.
M. Chmieliausko teigimu, nuosaikus kainų augimas yra įprastas, ypač esant aukštesnei infliacijai. Šį mėnesį ji viršija 5 proc., o, Valstybės duomenų agentūros prognozėmis, metinė infliacija dar gali ūgtelėti iki 5,6 proc.
Vis dėlto rekordinė būstų pasiūla Vilniuje veikia kaip kainas stabilizuojantis veiksnys – augantis sandėlis mažina spaudimą kainoms ir sudaro palankesnes sąlygas pirkėjams.
„Aukštesnės infliacijos aplinkoje dalis gyventojų natūraliai ieško būdų apsaugoti turimas lėšas nuo nuvertėjimo. NT tokiu atveju gali būti viena iš svarstomų alternatyvų įsigyjant būstą tiek sau, tiek investicijai, o rekordinė pasiūla šiandien leidžia rinktis atidžiau ir neskubant“, – priduria „Realco“ atstovas.
Gegužę Vilniuje parduotas 31 prestižinės klasės butas, o vidutinės ir ekonominės klasės būstų nupirkta panašiai – atitinkamai 230 ir 210.
Daugiausia butų parduota Žirmūnuose – 69. Aktyvumu išsiskyrė ir Šnipiškės, kuriose buvo nupirkta 67 butai. Taip pat Pašilaičiai (53), Verkiai (49) ir Naujininkai (44).
Gegužės pabaigoje Vilniuje buvo parduodami 1 863 baigtos ar vėlyvos statybos stadijos butai, taip pat buvo galima įsigyti 2 841 ankstyvosios statybos ir 1 241 – projektavimo ar leidimų stadijoje esančius būstus.
