Nepaisant kai kurių ekspertų nuogąstavimų, kad antros pensijų pakopos lėšos bus daugiausia išleistos vartojimui, dalis gyventojų šias lėšas panaudojo savo finansiniams įsipareigojimams mažinti ar padengti. Finansinių įsipareigojimų valdymo ir technologijų bendrovė „Legal Balance“ pastebėjo, kad antrajame šių metų ketvirtyje, palyginti su pirmuoju, jos valdomame gyventojų įsipareigojimų portfelyje mokėjimų skaičius augo 16,3 proc., o vidutinė mokėjimų suma didėjo net 71 proc. Tai rodo, kad Lietuvos gyventojai per šį laikotarpį savo įsipareigojimus mažino sparčiau ir didesnėmis sumomis.
Šią tendenciją patvirtina ir neseniai Lietuvos banko paskelbta vartojimo kredito rinkos ketvirčių statistika. Centrinio banko duomenimis, pradelstų vartojimo kreditų ir dėl nemokumo nutrauktų sutarčių skaičius yra mažiausias nuo 2013 m., kai pradėta rinkti šią statistiką. Tačiau išlieka išimtis – didėja įsisenėjusių, ilgiau nei 90 dienų negrąžinamų skolų suma.
„Mūsų portfelio tendencijos labai ryškios, tačiau suprantame, kad jos gali neatspindėti viso paveikslo, todėl palyginome savo duomenis su Lietuvos banko pateikta II ketvirčio vartojimo kreditų statistika. Išvada ta pati – Lietuvos gyventojai savo finansinius įsipareigojimus vykdė gerokai drausmingiau. Kaip rodo mūsų turimi duomenys, prie šių pokyčių prisidėjo ir II pensijų pakopos reforma, paskatinusi žmones atsiimtomis lėšomis padengti turimas skolas. Kai kurie ekonomistai panašias išvadas padarė modeliuodami galimą vartotojų elgseną tokiomis aplinkybėmis ir tai turėtų gerokai nuraminti nuogąstaujančius dėl ilgai kauptų pinigų ištaškymo,“ – pažymi „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis.
Tiesa, bendrame pozityviam fone matomas ir vienas neraminantis signalas – nors pradelstų kreditų skaičius mažėja, įsisenėjusių, ilgiau nei 90 dienų negrąžinamų skolų sumos toliau auga, ypač tarpusavio skolinimo platformose. „Tai rodo, kad gyventojų dalis, patekusi į gilesnius finansinius sunkumus, susiduria su didesne našta, todėl efektyvus ir savalaikis skolų valdymas išlieka itin svarbus. Ši tendencija neramina didėjant infliacijai ir artėjant šaltajam laikotarpiui, kuomet komunaliniai mokesčiai juntamai išauga, o šią žiemą jie bus reikšmingai didesni dėl energetinių išteklių kainų ir panaikintos PVM lengvatos,“ – sako M. Šlepetis.
Lietuvos banko duomenimis, vartojimo kreditų skaičius per pastaruosius metus sumažėjo 5,9 proc. Pradelstų kreditų skaičius krito gerokai sparčiau, net 16,7 proc.
Labiausiai sumažėjo naujų vėlavimų. Pradelstų 30–90 dienų kreditų yra 6 410. Per ketvirtį jų sumažėjo 19,5 proc., per metus – 18,8 proc. Taigi, kad naujų mokėjimo sunkumų atsiranda mažiau.
Sutartys dėl nemokumo nutraukiamos rečiau nei bet kada anksčiau. Tokių sutarčių buvo 2 339, o prieš metus – 3 334, per metus tokių atvejų sumažėjo 29,8 proc. Toks mažas skaičius yra žemiausias per visą stebėjimo laikotarpį nuo 2013 m., rodo Lietuvos banko duomenys.
Statistika rodo ir tai, kad mažiau žmonių negali laiku grąžinti skolos – šią tendenciją netiesiogiai patvirtina tai, kad kreditų, kurių terminas pratęstas už mokestį, likutis per metus sumažėjo 18,5 proc.
Visgi išlieka ir neigiamas signalas: ilgiau nei 90 dienų pradelstų skolų suma nuo 2024 m. vidurio auga kiekvieną ketvirtį. Dabar ji siekia 79,2 mln. Eur, o prieš metus buvo 68,2 mln. Eur.
Tokių kreditų mažėja, todėl vidutinė vienos tokios skolos suma išaugo nuo maždaug 2 760 iki 3 815 Eur, t. y. apie 38 proc.
Didžiausias augimas yra tarpusavio skolinimo platformose. Jose ilgiau nei 90 dienų pradelstų skolų suma per metus išaugo 32 proc., iki 57,2 mln. Eur. Pradelstų daugiau nei 90 dienų kreditų platformose yra 9 908, t. y. 8,8 proc. daugiau nei prieš metus. Be to, platformose dėl nemokumo nutrauktų sutarčių per metus padaugėjo 18 proc., nuo 390 iki 461.
