Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda viešai konsultacijai teikia Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Mediacijos įstatymo pakeitimų ir papildymų projektus dėl mediacijos baudžiamajame procese, kurie parengti kartu su Teisingumo ministerija. Projektais siekiama įteisinti mediacijos vykdymą baudžiamajame procese, kai nešališkas trečiasis asmuo – mediatorius padeda spręsti konfliktą, atkurti taiką tarp kaltininko bei nukentėjusiojo.
Prezidentas mato, kad šiuo metu galiojanti Baudžiamojo kodekso norma, jog baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą padaręs kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, paprastai lemia tik formalų šalių susitaikymą. Šalies vadovo nuomone, tai nepatenkina nukentėjusiojo asmens intereso būti išgirstam, sulaukti kaltininko atsiprašymo ir nuoširdaus kaltės prisiėmimo.
Todėl Prezidentas siūlo įteisinti mediaciją baudžiamajame procese – susitaikymo procedūrą, kurioje kartu su proceso dalyviais dalyvauja ir mediatorius, t. y. nešališkas trečiasis asmuo, turintis reikiamų derybinių žinių, išlaikęs mediatoriaus egzaminą. Mediatorius gali padėti kaltininkui bei nukentėjusiajam atkurti taiką, išspręsti konfliktą neformalaus proceso metu.
Mediacija pagal šalies vadovo siūlomus įstatymų projektus būtų galima tik tada, kai padaryti baudžiamieji nusižengimai arba neatsargūs, nesunkūs ar apysunkiai nusikaltimai. Mediacija nebūtų galima dėl visų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, taip pat dėl visų bet kokio sunkumo karo nusikaltimų, nusikalstamų veikų valstybei, seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų valstybės tarnybai, nusikaltimų visuomenės saugumui, taip pat dėl nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, bei nusikalstamų veikų, turinčių smurto artimoje aplinkoje požymių.
Prezidentas siūlo, kad sprendimą dėl konflikto perdavimo spręsti mediacijos būdu baudžiamajame procese priimtų prokuroras, kai vyksta ikiteisminis tyrimas, arba teismas, kai byla nagrinėjama teisme. Mediacija baudžiamajame procese galėtų vykti tik esant tiek nukentėjusiojo, tiek nusikalstamą veiką padariusio asmens sutikimui. Bet kuris iš šių proceso dalyvių galėtų bet kuriuo metu pasitraukti iš mediacijos.
Teisės aktai, įtvirtinantys mediacijos galimybę baudžiamajame procese, galioja daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių. Ir Europos, ir kitų pasaulio valstybių mediacijos baudžiamajame procese patirtis rodo, kad šis modelis skatina atsakomybės prisiėmimą ir nuoširdų apgailestavimą, sudaro prielaidas nukentėjusiajam išsakyti savo jausmus, poreikius ir lūkesčius, prisideda prie recidyvo mažinimo, nes nusikaltimo vykdytojas išgirsta nukentėjusiojo balsą ir asmeniškai iš jo patiria nusikaltimo pasekmes. Mediacija skatina realų žalos atlyginimą, o ne tik formalų nuteisimą, leidžia šalims aktyviai dalyvauti sprendžiant problemą, prisideda prie proceso efektyvumo, gali sumažinti teismų apkrovą ir paspartinti bylos išsprendimą.
Lietuvos teisinėje sistemoje mediacija kaip ginčų (konfliktų) sprendimo procedūra šiuo metu yra taikoma civiliniuose ir administraciniuose ginčuose, taip pat ir probacijos metu (t. y. kai nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui yra atidėtas bausmės vykdymas arba jis yra lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos). Mediacijos taikymo šiose srityse sėkmė leidžia tikėtis, kad ji sėkmingai galėtų būti taikoma ir baudžiamosiose bylose.
Prezidentūros konsultacijų su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Vilniaus apygardos teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos mediatorių rūmų, Lietuvos probacijos tarnybos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto bei Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos atstovais metu buvo padaryta bendra išvada, kad Lietuva yra visiškai pasiruošusi priimti šiuos teisės aktų pakeitimus ir į savo nacionalinę baudžiamosios justicijos sistemą integruoti mediacijos institutą.
Prezidentas tikisi, kad siūlomais įstatymų projektais bus sudarytos palankesnės sąlygos nuo nusikalstamų veikų nukentėjusių asmenų patirtos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimui, santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo normalizavimui, recidyvo mažinimui bei proceso efektyvumui.
Nuomones ir pasiūlymus galima teikti iki 2026 m. gegužės 12 d., jas siunčiant el. pašto adresu kanceliarija@prezidentas.lt.
LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 21, 22, 28, 58, 61, 80, 181, 217, 237, 243, 305 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO III1SKYRIUMI ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDIACIJOS ĮSTATYMO NR. X-1702 1, 2, 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO VII1SKYRIUMI ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 38 IR 93 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 38 IR 93 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 21, 22, 28, 58, 61, 80, 181, 217, 237, 243, 305 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO III1SKYRIUMI ĮSTATYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDIACIJOS ĮSTATYMO NR. X-1702 1, 2, 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO VII1SKYRIUMI ĮSTATYMAS
