2026 m. balandžio 29 d. Žmogaus teisių komitetas posėdyje apsvarstė naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą (Nr. XVP-1315) ir lydinčiuosius įstatymų projektus.
Remiantis projekto rengėjų pateikta informacija, demografinė situacija Lietuvoje prastėja: 2023 m. gimė 20 063 vaikai, 2024 m. – 19 086 vaikai. Apie 15–20 proc. porų Lietuvoje susiduria su vaisingumo problemomis: 2022 m. nevaisingumas diagnozuotas 994 vyrams ir 6 866 moterims, o 2023 m. – 965 vyrams ir 6 758 moterims.
Pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos padeda spręsti gimstamumo problemą. Per metus pagalbinio apvaisinimo būdu gimsta kiek daugiau nei 400 vaikų. 2025 m. balandžio 10 d. Konstitucinio Teismo nutarimu, galiojančios Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatos, pagal kurias pagalbinis apvaisinimas negali būti teikiamas asmenims vien dėl to, kad jie nėra sudarę santuokos ar įregistravę partnerystės, vertintinos kaip žmogaus teisių varžymas.
Įstatymu ir lydinčiaisiais projektais siekiama padidinti pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų prieinamumą, užtikrinti saugias ir kokybiškas paslaugas bei panaikinti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo prieštaravimą Konstitucijai.
Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui, tačiau pasiūlė išplėsti asmenų, galinčių kreiptis dėl pagalbinio apvaisinimo, ratą. Komitetas siūlo įteisinti pagalbinio apvaisinimo galimybę visoms moterims, nepriklausomai nuo šeiminio statuso ir medicininių priežasčių, įvardindamas situaciją, kai moteris negali pastoti dėl vyro partnerio nebuvimo, „socialiniu nevaisingumu“. Komitetas siūlo tokioms moterims suteikti teisę į pagalbinį apvaisinimą, tačiau nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos nekompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Taip pat siūloma atsisakyti reikalavimo poroms, siekiančioms pagalbinio apvaisinimo, įrodinėti bendrą gyvenimą ne mažiau kaip vienus metus ir tikslą kurti šeiminius santykius, argumentuojant asmens duomenų apsaugos ir gydytojo kompetencijos klausimais.
