Susisiekimo ministras Juras Taminskas sukritikavo Kauno savivaldybę dėl prieš nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas piešiamų rombų. Rugsėjo 13 dieną paskelbtame atsake Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui ministras pareiškė, kad savivaliavimas nėra tinkamas būdas diegti eismo organizavimo priemones.
Ministerija įspėja, kad rombai gali klaidinti
Susisiekimo ministerijos pozicija – Kauno naudojamas rombo formos horizontalusis ženklinimas nėra reglamentuotas Lietuvos teisės aktuose, todėl gali klaidinti eismo dalyvius. Ministerija pabrėžia, kad eismo organizavimo priemonės visoje šalyje turi būti aiškios ir vienodos.
Klausimas vėl iškeltas J. Taminskui tapus susisiekimo ministru. 2026 metų pradžioje ministerija paprašė Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA), prižiūrinčios transporto saugos reikalavimų laikymąsi, imtis veiksmų dėl teisės aktuose nenumatytų priemonių naudojimo.
LTSA vertina galimus pažeidimus ir galimybę taikyti atsakomybę. Už Kelių priežiūros tvarkos pažeidimus atsakingiems asmenims pagal Administracinių nusižengimų kodekso 462 straipsnį gali grėsti nuo 70 iki 140 eurų baudos.
Kauno meras rombų atsisakyti neketina
Ministro atsakas pasirodė po rugsėjo 10 dieną paskelbtos V. Matijošaičio publikacijos „Kiekviena iniciatyva – baudžiama“. Joje Kauno meras gynė rombų naudojimą ir kaltino Susisiekimo ministerijos bei LTSA darbuotojus šios priemonės naudos menkinimu ir grasinimais baudomis.
Kaunas tokius ženklus prieš nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas pradėjo piešti 2018 metais. Savivaldybė nurodo, kad rombas pažymimas likus 30 metrų iki perėjos, nors kituose jos pranešimuose minima, jog ženklai piešiami 30 ir 15 metrų atstumu.
V. Matijošaičio teigimu, rombai padeda vairuotojams anksčiau pastebėti perėją ir sumažina pavojų pėstiesiems. Savivaldybė taip pat aiškina, kad pėsčiasis, matydamas rombą nesulėtinusį ir pravažiavusį automobilį, gali įvertinti, jog vairuotojas iki perėjos laiku nesustos.
Meras pareiškė, kad Kaunas rombų neatsisakys tol, kol savivaldybė yra atsakinga už miesto gatvių priežiūrą ir gyventojų saugumą. Jis paragino ministeriją suteikti šiam ženklinimui aiškų teisinį pagrindą, o kitus Lietuvos miestus – perimti Kauno praktiką. Savo poziciją V. Matijošaitis grindė ir Japonijos pavyzdžiu, kur, anot jo, toks „deimanto“ ženklinimas naudojamas daugiau kaip pusę amžiaus.
Rugpjūtį Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus taip pat patvirtino, kad rombus ketinama piešti remontuojamose uostamiesčio gatvėse, nors viešai skelbtuose remonto projektuose toks ženklinimas nebuvo numatytas.
Ministerija nesieja rombų su sumažėjusiu žūčių skaičiumi
V. Matijošaitis nurodo, kad nuo 2014 metų iki rombų įrengimo Kauno nereguliuojamose perėjose žuvo 17 žmonių. Anot mero, pradėjus naudoti naują ženklinimą žūčių nebuvo iki 2025 metų gruodį Jurbarko gatvėje įvykusios nelaimės.
Susisiekimo ministerija atmeta tiesioginį priežastinį ryšį tarp rombų ir pagerėjusios avaringumo statistikos. Jos teigimu, saugumui įtakos galėjo turėti ir kitos Kaune įdiegtos priemonės: kryptinis perėjų apšvietimas, iškiliosios saugumo salelės bei atnaujinta infrastruktūra.
Kauno savivaldybės duomenimis, 2025 metais mieste atnaujinta 180 kilometrų horizontaliojo ženklinimo, įrengta arba suremontuota daugiau kaip 2 tūkst. pėsčiųjų atitvarų, per 3,3 tūkst. kelio ženklų ir 262 greičio mažinimo kalneliai.
