Valstybinė ligonių kasa pristato 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto vykdymo rezultatus. Praėjusiais metais nuosekliai didėjo finansavimas sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms. Augantis biudžetas sudarė sąlygas plėsti paslaugų apimtis, gerinti jų prieinamumą ir taip užtikrinti didesnę naudą pacientams visoje Lietuvoje.
Pajamos viršijo planą
2025 metais PSDF biudžeto pajamos siekė beveik 4,1 mlrd. eurų ir buvo apie 123 mln. eurų, arba 3 proc., didesnės nei planuota. Didžiausią įtaką šiam augimui turėjo didėjusi apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma (70 proc. fondo biudžeto pajamų), planą viršijusi 115 mln. eurų. Tai lėmė spartesnis nei prognozuota darbo užmokesčio augimas šalyje – būtent nuo jo tiesiogiai priklauso surenkamų įmokų dydis. Valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus gyventojus, sudarančios 25 proc. pajamų, buvo gautos pagal planą. Metinė valstybės biudžeto įmoka už vieną asmenį, palyginti su 2024 m., didėjo 15 proc. ir sudarė 703,6 euro.
PSDF biudžeto išlaidos, vertinant skirtas fondo ir rezervo lėšas, pernai sudarė 4,1 mlrd. eurų. Rezervo lėšos (102 mln. eurų), daugiausia buvo skirtos viršsutartinėms paslaugoms apmokėti, nuo gruodžio mėnesio didinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas ir papildomai kompensuoti skubiosios medicinos pagalbos paslaugas. Biudžetas buvo vykdomas atsakingai – laikantis fiskalinės drausmės, o sistema išliko finansiškai subalansuota.
Fondo rezervas metų pradžioje siekė apie 826 mln. eurų. Iš jo per metus panaudojus 102 mln. eurų, metų pabaigoje jis sudarė apie 724 mln. eurų ir toliau išliko svarbia finansine garantija.
„2025 metais sveikatos sistemos finansavimas, palyginti su 2024 metais, išaugo maždaug 400 mln. eurų. Šis augimas suteikė papildomų galimybių paslaugoms apmokėti, stabiliai veikti gydymo įstaigoms ir gerinti paslaugų prieinamumą. Tam, kad turimi ištekliai kurtų kuo didesnę vertę pacientams, mums ir toliau svarbu efektyviai planuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų naudojimą, o gydymo įstaigoms – savo kasdienę veiklą“, – sako Valstybinės ligonių kasos Biudžeto skyriaus vedėja Jurgita Šilinaitė-Šermukšnienė.
Įgyvendinta paslaugų plėtra
Didžiausia fondo biudžeto lėšų dalis, kaip ir ankstesniais metais, teko asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. 2025 metais joms skirta beveik 2,9 mlrd. eurų – 12 proc. daugiau nei 2024-aisiais. Šis augimas leido apmokėti daugiau paslaugų, užtikrinti viršsutartinių paslaugų finansavimą bei metų pabaigoje padidinti bazines paslaugų kainas. Papildomos lėšos iš rezervo buvo skirtos tiek ambulatorinėms, tiek stacionarinėms paslaugoms, slaugai, reabilitacijai ir brangiesiems tyrimams apmokėti. Reikšmingas dėmesys skirtas ir skubiajai medicinos pagalbai – visoms stacionarinėms įstaigoms, kuriose yra skubiosios medicinos pagalbos skyrius, pradėtas taikyti vienodas mišrus finansavimo modelis, o metų pabaigoje papildomai skirta 33,3 mln. eurų šių skyrių darbui užtikrinti.
Augantis finansavimas leido ne tik palaikyti esamą paslaugų apimtį, bet ir įgyvendinti pacientams svarbius pokyčius.
2025 metais buvo pradėti steigti skubiosios medicinos pagalbos kabinetai, teikiantys paslaugas pagal šeimos gydytojo kompetenciją. Taip pacientams sudaromos sąlygos dėl dalies skubių būklių kreiptis arčiau gyvenamosios vietos.
Pirminės odontologijos srityje pradėtos teikti 4 naujos profilaktinės paslaugos vaikams, skirtos ankstyvai dantų ėduonies prevencijai.
Pirminės psichikos sveikatos srityje pakeistas maksimalus aptarnaujamų gyventojų skaičius. Be to, pradėjo veikti atskiros vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros komandos, o į suaugusiųjų komandos sudėtį įtrauktas naujas specialistas – atvejo vadybininkas, padedantis pacientams lengviau orientuotis sistemoje ir gauti reikiamą pagalbą.
Taip pat išplėstos krūties vėžio prevencinės programos tikslinės populiacijos amžiaus ribos –dabar joje gali dalyvauti platesnė, 45–74 metų moterų grupė.
Brangiųjų tyrimų srityje pradėtas kompensuoti psichiatrinių vaistų toleravimo farmakogenetinis ir nauji navikų genetiniai tyrimai.
Gerėjo vaistų ir priemonių prieinamumas
Reikšmingas finansavimo augimas pernai fiksuotas ir vaistų bei medicinos pagalbos priemonių kompensavimo srityje. 2025 metais šioms reikmėms iš fondo biudžeto skirta 710,6 mln. eurų – 16 proc. daugiau nei 2024-aisiais. Tai rodo ne tik augančius pacientų poreikius, bet ir nuosekliai gerėjantį gydymo prieinamumą. Kompensuojamaisiais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis praeitais metais buvo gydoma apie 1,28 mln. žmonių. Jiems išrašyta beveik 13 mln. kompensuojamųjų vaistų receptų, t. y. 5,7 proc. daugiau nei metais anksčiau.
Pernai pradėti kompensuoti 37 bendrinių pavadinimų vaistai, skirti onkologinėms ir onkohematologinėms ligoms, hipertenzijai, lėtinei inkstų ligai, opiniam kolitui, reumatoidiniam artritui, COVID-19 bei kitoms ligoms gydyti, taip pat migrenos ir angioedemos priepuolių profilaktikai.
2025 metais toliau buvo plečiamas ir inovatyvių bei sudėtingų gydymo metodų finansavimas. Pradėti centralizuotai kompensuoti 5 nauji vaistai, skirti spinalinei raumenų atrofijai, mielodinei leukemijai, galvos smegenų infarktui ir kitoms sunkioms ligoms gydyti. Išplėstas labai retų ligų gydymo kompensavimas – pradėtos apmokėti gydymo išlaidos sergančiųjų motorinio neurono bei Marčiafava-Mišeli ligomis (retos genetinės ar kraujo ligos, susijusios su medžiagų kaupimusi arba kraujo ląstelių irimu).
Plėtėsi ir įvairių medicinos priemonių kompensavimas. 2025 metais pradėtas kompensuoti žemo profilio gastrostominis vamzdelis, padidėjo slaugos priemonių prieinamumas. Taip pat pradėta kompensuoti nuolatinio teigiamo kvėpavimo takų slėgio (CPAP) aparatų nuoma pacientams, sergantiems obstrukcine miego apnėja.
Ortopedijos techninėmis priemonėmis aprūpinta 8 proc. daugiau pacientų nei metais anksčiau. Pradėti kompensuoti vaikiški sportiniai protezai, kraujotakos sistemos gydomosios priemonės suaugusiesiems bei abiejų žandikaulių išimami funkciniai aparatai.
Prevencijos srityje išplėstos imunoprofilaktikos galimybės – platesnė gyventojų grupė gali nemokamai skiepytis nuo erkinio encefalito (50–60 metų žmonės) ir pneumokokinės infekcijos (gyventojai nuo 65 metų). Tai svarbus sprendimas, kuris padės mažinti sunkių ligų naštą ir stiprinti visuomenės sveikatą.
2025 m. PSDF metinių ataskaitų rinkiniui pritarė Privalomojo sveikatos draudimo taryba. Toliau jis bus derinamas su atsakingomis institucijomis, teikiamas Vyriausybei, o galutinį sprendimą dėl jo patvirtinimo priims Lietuvos Respublikos Seimas.
PSDF finansinių ataskaitų rinkinius galima rasti čia.
PSDF biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius galima rasti čia.
