2026 m. gegužės 6 d. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) parengtą Žmogiškojo kapitalo būklės ataskaitą 2025, kurioje pateikiama išsami Lietuvos žmogiškojo kapitalo analizė, darbo rinkos prognozės bei pagrindiniai ateities iššūkiai.
Ataskaitos pristatymo metu buvo akcentuota žmogiškojo kapitalo praradimo rizika, susijusi su visuomenės senėjimu, ryškėjantis įgūdžių formavimo ir jų panaudojimo darbo rinkoje disbalansas, taip pat regioniniai ir socialiniai netolygumai, darantys įtaką švietimo paslaugų prieinamumui ir mokymosi visą gyvenimą galimybėms. Diskusijoje dalyvavę komiteto nariai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai pabrėžė, kad ataskaitoje fiksuojami iššūkiai nėra būdingi vien Lietuvai, tačiau duomenimis grįsta analizė leidžia aiškiau identifikuoti sritis, kuriose būtini kryptingi sprendimai.
Komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė pabrėžė, kad STRATA ataskaita turi būti vertinama ne tik kaip situacijos įvertinimas, bet ir kaip galimybė stiprinti politikos kryptingumą: „Ši ataskaita yra svarbus atspirties taškas sprendimų priėmėjams. Ji leidžia aiškiau pamatyti, kur šiandien esame stiprūs, o kur dar turime rimtai padirbėti. Svarbiausia – kad identifikuoti iššūkiai būtų nuosekliai atliepiami švietimo ir žmogiškojo kapitalo formavimo politikoje, telkiant institucijų pastangas ir investuojant ten, kur poveikis būtų didžiausias.“
Posėdyje taip pat buvo aptartos pozityvios kryptys, tarp jų – ankstyvojo ugdymo aprėpties augimas, investicijos į profesinio mokymo kokybės stiprinimą ir pameistrystės plėtra. Posėdyje taip pat pabrėžta, kad kalbant apie užsienio studentus ir specialistus svarbus tampa ne tik jų pritraukimas, bet ir sėkminga integracija į Lietuvos darbo rinką, įskaitant lietuvių kalbos mokėjimo stiprinimą kaip esminę prielaidą ilgalaikiam įsidarbinimui ir integracijai į visuomenę.
Komiteto narių teigimu, ypač svarbu užtikrinti, kad ataskaitoje identifikuotos tendencijos būtų nuosekliai integruojamos į ministerijų planuojamas ir įgyvendinamas priemones, o duomenų analizė taptų kasdieniu politikos formavimo įrankiu.
Švietimo ir mokslo komitetas ketina ir toliau sistemingai grįžti prie žmogiškojo kapitalo klausimų, stebėti pokyčius ir vertinti, kaip praktikoje įgyvendinamos sprendimų kryptys, grindžiamos analitinėmis įžvalgomis.
