2026 m. gegužės 6 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Šiandien vykusiame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje buvo svarstomas parlamentinės kontrolės klausimas dėl neformalaus vaikų švietimo per vasaros stovyklas.
„Vaikų užimtumas vasarą – tai tema, kuri tėvams neretai tampa tikru galvos skausmu. Nors savivaldybės šiai sričiai demonstruoja išskirtinį kūrybiškumą, o skiriamas finansavimas kasmet auga, stovyklų poreikis – tiek jų kokybės, tiek bendro prieinamumo prasme – išlieka milžiniškas. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad nė vienas vaikas vasarą neliktų užribyje“, – teigia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.
Posėdyje pristatyti duomenys parodė pozityvias tendencijas: savivaldybių skiriamos lėšos vaikų vasaros poilsiui per kelerius metus išaugo daugiau nei dvigubai ir viršijo 4 mln. eurų. Šios lėšos leido į stovyklas įtraukti virš 66 tūkst. moksleivių (apie 17,5 proc. šalies vaikų). Taip pat auga ir vidutinė vienam mokinio krepšeliui skiriama suma.
Vis dėlto komitetas pastebėjo, kad dar yra ką tobulinti. Šalyje fiksuojamas didžiulis netolygumas tarp skirtingų savivaldybių: kai kuriose moksleivių užimtumas stovyklose siekia aukštus rodiklius, o kitose – vos viršija 5 proc. Visgi paaiškėjo, kad pagrindinis barjeras, trukdantis vaikams dalyvauti stovyklose, išlieka kaina – komercinės stovyklos daugeliui šeimų yra per brangios.
Komiteto posėdžio metu išryškėjo kelios kryptis, kuriose svarstytini pokyčiai, norint tobulinti neformaliojo vaikų švietimo vasarą modelį:
· Centralizuota stebėsena ir skaitmenizavimas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė, kad nuo rugsėjo 1 d. visa neformaliojo vaikų švietimo krepšelio sistema pereina į centralizuotą platformą „Mokykitės Lietuvoje“. Savivaldybės ir institucijos siūlo žengti kitą žingsnį – į šią sistemą integruoti ir vaikų vasaros poilsio stebėseną. Tai leistų realiu laiku matyti tikslų vaikų užimtumą ir efektyviau planuoti lėšas.
· Privataus sektoriaus duomenų integracija. Šiuo metu valstybė neturi aiškių duomenų, kiek vaikų pailsi privačiose stovyklose, kurioms netaikomas valstybės finansavimas. Siekiant matyti pilną šalies vaizdą, planuojama kartu su Valstybine duomenų agentūra ieškoti būdų, kaip suskaičiuoti ir privačių teikėjų paslaugomis besinaudojančius vaikus.
· Tikslinė parama pažeidžiamiausioms grupėms. Nors džiugina augantis vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įtraukimas į stovyklas (rodiklis pakilo iki 9 proc.), socialinę paramą gaunančių vaikų dalyvavimo procentas sumažėjo. Tobulinant sistemą, būtina dar tikslingiau nukreipti valstybės ir savivaldybių finansavimą riziką patiriančioms šeimoms bei socialiai remtiniems vaikams, kad kaina jiems netaptų kliūtimi.
· Programų įvairovės ir patrauklumo didinimas. Komitetui pateikta informacija atskleidė, kad dalis vaikų stovyklose nedalyvauja dėl elementaraus nenoro arba jiems patrauklios tematikos neradimo. Savivaldybės raginamos plėsti neformaliojo švietimo įstaigų, bibliotekų, muziejų ir kultūros institucijų įsitraukimą, siūlant šiuolaikiškas, įtraukias ir įvairiapuses programas.
