2026 m. gegužės 7 d. Seimo Ateities komiteto posėdyje svarstytas klausimas „Švietimo ir žmogiškojo kapitalo sistemos pertvarka ateities visuomenei“. Tai kompleksinis klausimas, kuriame pabrėžtas švietimo sistemos veiksmingumas ir įtaka žmogiškojo kapitalo formavimui. Diskusijoje remtasi STRATA duomenimis, ekspertų įžvalgomis ir institucijų pozicijomis, siekiant įvardyti, kokios kryptys Lietuvai būtinos rengiantis ilgalaikiams demografiniams, technologiniams ir darbo rinkos pokyčiams. Svarstyta, kaip Lietuva yra pasirengusi perorientuoti švietimo ir žmogiškojo kapitalo plėtros sistemą į ateities gebėjimų, atsparumo ir visuomenės gerovės kūrimo modelį, kuris peržengtų vienos politinės kadencijos horizontą.
Komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad posėdžio tikslas – ne emocinis švietimo problemų kartojimas ir ne dar vieno reformų ciklo paskelbimas, o duomenimis ir ateities įžvalgomis pagrįstas susitarimas dėl sistemos, kuri gebėtų veikti neapibrėžtumo sąlygomis. Pasak jo, kalbant apie švietimo ir žmogiškojo kapitalo sistemos pertvarką, nebekyla klausimas, ar ji reikalinga – klausimas yra, ar valstybė pajėgi ją suvokti kaip konceptualų, strateginį veiksmą, o ne kaip trumpalaikių pataisymų seką.
„Turime kalbėti ne apie dar vieną reformą dėl reformos, o apie tokį švietimo ir žmogiškojo kapitalo modelį, kuris būtų pasirengęs ateities iššūkiams – demografiniams, technologiniams, regioniniams ir socialiniams. Ši diskusija parodė, kad tema nėra išsemta, todėl prie jos turime grįžti su platesniu institucijų ir ekspertų ratu“, – pabrėžė V. Grubliauskas.
Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyr. politikos analitikė Giedrė Beleckienė ir Strata direktorė Agnė Vilkončiūtė pristatė „Lietuvos žmogiškojo kapitalo būklės“ analizės išvadas. Jose išskiriamos trys pagrindinės rizikos: žmogiškojo kapitalo praradimas, įgūdžių formavimo ir jų panaudojimo disbalansas bei didėjantys socialiniai ir regioniniai skirtumai. Vienu didžiausių ribojančių veiksnių tampa senstanti darbo jėga. Pranešime akcentuota, kad ypač jautri padėtis yra švietimo ir sveikatos sektoriuose, kuriuose didelę darbuotojų dalį sudaro vyresni nei 55 metų asmenys. Taip pat pabrėžta ankstyvojo ugdymo, matematinio raštingumo, mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo svarba, siekiant geriau suderinti švietimo sistemos rezultatus su ateities darbo rinkos poreikiais. Be šių sprendimų Lietuvai bus sudėtinga išlaikyti konkurencingą ir tvarią ekonomiką.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza konstatavo, kad technologiniai lūžiai, geopolitiniai sukrėtimai ir demografiniai pokyčiai tapo kasdienybe, todėl klasikinė, į stabilumą orientuota švietimo sistema nebėra pakankama. Pasak jo, Lietuvai reikia posūkio nuo stabilumo valdymo prie adaptyvaus atsparumo – sistemos, kuri geba veikti ir tada, kai iš anksto numatyti planai nebeveikia.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėja dr. Jūratė Litvinaitė posėdyje akcentavo, kad švietimas neturi būti suprantamas kaip statiška būklė. Tai nuolat kintantis procesas, kuris turi eiti kartu su pasaulio pokyčiais, tačiau kartu išlaikyti esminę humanistinę paskirtį – ugdyti laisvą, atsakingą ir kuriantį žmogų.
Kalbėdama apie dirbtinio intelekto plėtrą, Prezidentūros atstovė pabrėžė, kad švietimo sistema neturi rengti žmogaus vien prisitaikyti prie technologijų ar jas aptarnauti. Priešingai – mokykla turi padėti išsaugoti žmogaus sprendimo galią, atsakomybę, originalumą ir gebėjimą kurti tai, ko technologijos negali pakeisti.
„Mokykla privalo mokyti to, ko dirbtinis intelektas niekada nepadarys už žmogų – originalumo, kūrybos, atsakomybės, bendradarbiavimo ir gebėjimo spręsti realias, praktines problemas“, – diskusijoje pabrėžė dr. J. Litvinaitė. Švietimo sistema turi grįžti prie savo esminės paskirties – užtikrinti visapusišką vidurinį išsilavinimą, ugdyti kultūrinį, socialinį ir intelektinį kapitalą, o ne tik ruošti mokinius testams. Tam būtina aiškiai apibrėžta bazinė ugdymo apimtis visiems, papildyta lanksčiomis galimybėmis saviraiškai ir domėjimuisi, brandos darbo ir kompetencijų vertinimo stiprinimas, profesinio ir vidurinio ugdymo suderinimas bei realus mokytojo autoriteto ir autonomijos užtikrinimas. Pranešėja pabrėžė būtinybę geriau suderinti profesinį ir vidurinį ugdymą, kad profesinį kelią pasirinkęs jaunas žmogus neprarastų galimybės įgyti visavertį vidurinį išsilavinimą ir tęsti mokymąsi aukštesnėse pakopose.
Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos viceprezidentė doc. dr. Daiva Penkauskienė teigia, kad ilgalaikės švietimo problemos Lietuvoje sprendžiamos jau dešimtmečius taikant tas pačias intervencijas, tačiau jų realus poveikis dažnai nėra sistemingai įvertinamas. Todėl būtina pereiti nuo nuolatinio problemų įvardijimo prie nuoseklaus sprendimų efektyvumo vertinimo ir įrodymais grįstos politikos, kad po dar dešimties metų nereikėtų grįžti prie tų pačių klausimų. Šiame kontekste ypač svarbus pasiūlymas stiprinti mokslinį pagrindą – sukurti ar atkurti nepriklausomą, stiprų švietimo tyrimų institutą, kuris galėtų nuosekliai analizuoti švietimo reformų poveikį, teikti rekomendacijas ir užpildyti šiuo metu egzistuojančią spragą, kurios nekompensuoja nei nacionalinės agentūros, nei kitos institucijos. Tokia institucinė stiprybė leistų švietimo politikai tapti ilgalaike, veiksminga ir realiai orientuota į rezultatą.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinės direktorės pavaduotoja Loreta Maskaliovienė pabrėžė, kad „verslo požiūriu, svarbiausias prioritetas yra ne naujos plataus masto reformos, o dinamiška ir lanksti sistema, gebanti nuolat pati save tobulinti. Vietoj periodiškų, mokinius ir mokytojus destabilizuojančių struktūrinių pokyčių, būtina kurti nuoseklų mechanizmą, kuris kasmet vertintų priimtų sprendimų poveikį praktikai, identifikuotų trūkumus ir kryptingai juos koreguotų. Toks nuolatinio mokymosi ir adaptacijos modelis būtų veiksmingesnis už cikliškas „iš naujo pradedamas“ reformas ir leistų sistemai vystytis tvariai, mažais, bet prasmingais žingsniais, reaguojant į realius poreikius.
Ateities komiteto nariai – Eimantas Kirkutis ir Liutauras Kazlavickaspateikė vertingų įžvalgų ir apibendrinimų, akcentuodami visavertės, o ne fragmentiškos švietimo sistemos reformos būtinybę, būtiną regioninių skirčių mažinimą, sektorinių kvalifikacijos poreikių tyrimo reikmę.
Posėdyje taip pat buvo pristatyta Lietuvos mokslų akademijos 2025 m. veiklos ataskaita. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius pristatė institucijos veiklą ir pabrėžė, kad LMA siekia būti ne tik mokslo bendruomenę vienijančia institucija, bet ir aktyvia eksperte valstybei svarbiais klausimais. Jis atkreipė dėmesį, kad akademija jau dabar telkia įvairių sričių mokslininkus, buria komitetus, rengia ekspertines diskusijas ir ieško formų, kaip stiprinti dialogą su Seimu bei Vyriausybe. Vis dėlto, pasak jo, svarbu vertinti ne tik formalias funkcijas, bet ir realius institucinius pajėgumus – žmogiškuosius, analitinius ir organizacinius.
Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas konstatavo, kad Lietuvos mokslų akademijos (LMA) ataskaita yra išsami ir turininga. Joje išryškėjo bendras LMA veiklos laukas, tačiau jo pobūdis labiau atspindi mokslo pasiekimų vertinimą ir prestižo stiprinimą, o ne aktyvų mokslo bendruomenės įsitraukimą sprendžiant valstybės uždavinius. Pabrėžiama, kad, atsižvelgdama į pažangių pasaulio šalių mokslų akademijų veiklos modelius, LMA turėtų iš esmės perorientuoti savo veiklos prioritetus, juos glaudžiau siedama su valstybės strateginiais siekiniais ir politine darbotvarke. Tai leistų sustiprinti mokslo ir ekspertinių įžvalgų vaidmenį didinant valstybės konkurencingumą, atsparumą, taip pat tobulinant teisėkūrą ir viešąjį valdymą. Komitetas rekomenduoja parengti aiškias LMA veiklos strategines gaires, svarstyti statuto pakeitimus, stiprinti mokslo grįstos politikos ir technologijų parlamentinio vertinimo iniciatyvas bei didinti LMA vaidmenį formuojant šiuolaikines mokslo, technologijų ir inovacijų kryptis, ypač kultūros, kalbos ir visuomenės mokslų srityse dirbtinio intelekto plėtros kontekste.
