Falsifikuoti ir nepatvirtinti vaistai tampa vis didesne grėsme pacientų sveikatos saugumui tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Pastaraisiais metais ypač išaugo neteisėta prekyba vaistais internetu, pasinaudojant didele tam tikrų vaistų paklausa ir pacientų noru greičiau ar pigiau juos įsigyti.
Tarptautinės institucijos ir vaistų gamintojai perspėja, kad tokie vaistai dažnai neatitinka jokių kokybės, saugumo ar veiksmingumo reikalavimų ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
Falsifikuoti vaistai: kas kelia didžiausią pavojų?
Falsifikuoti (padirbti) vaistai dažnai pateikiami kaip originalūs, tačiau:
-
gali turėti neteisingą veikliosios medžiagos kiekį arba jos visai neturėti;
-
gali būti pagaminti iš nežinomos kilmės ar nepatvirtintų medžiagų;
-
gali turėti kenksmingų priemaišų, galinčių sukelti sunkių nepageidaujamų reakcijų.
Neteisėta prekyba auga, nors apie ją pranešama rečiau
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad nors oficialių pranešimų apie falsifikuotus vaistus skaičius kai kuriais atvejais sumažėjo, tai nereiškia, jog problema taip pat mažėją. Priešingai – teisėsaugos institucijų atliekami reidai ir konfiskuojamų nelegalių vaistų kiekiai rodo, kad nusikalstama veikla šioje srityje intensyvėja.
Didelė dalis neteisėtos prekybos falsifikuotais ar nepatvirtintais vaistais vyksta internetu, o pacientai, įsigiję vaistų oficialiai nepatvirtintose svetainėse, dažnai nepraneša apie patirtas nepageidaujamas reakcijas, todėl realus problemos mastas gali būti gerokai didesnis.
Vaistų klastotės tampa vis sunkiau atpažįstamos
Ypač nerimą kelia tai, kad falsifikuoti vaistai tampa vis labiau panašūs į originalius:
-
jie platinami ne tik per nelegalius tinklalapius ar socialinius tinklus,
-
kai kuriais atvejais aptinkami net teisėtos tiekimo grandinės etapuose,
-
pasirodo įvairiomis formomis – injekciniais preparatais, kapsulėmis, „guminukais“, kremais ar purškalais.
Tai apsunkina tiek kontrolę, tiek pacientų galimybes atpažinti rizikingus produktus.
Tarptautinė farmacijos kompanija „Novo Nordisk“, daugiau kaip 100 metų dirbanti diabeto, nutukimo ir kitų lėtinių ligų gydymo srityje, pastaraisiais metais ypač dažnai susiduria su falsifikuotais ir neteisėtai gaminamais vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje deklaruojama veiklioji medžiaga semagliutidas.
Didelė šių vaistų paklausa, ypač nutukimui gydyti, lėmė tai, kad nusikalstamos grupuotės pradėjo aktyviai išnaudoti pacientų poreikius, siūlydamos nepatvirtintus, neteisėtai pagamintus ar falsifikuotus produktus, dažniausiai platinamus internetu. Tokie produktai neretai pateikiami kaip „lygiaverčiai“, „alternatyvūs“ ar net „tokie patys kaip originalūs“, nors iš tiesų jie nėra nei registruoti, nei patikrinti, nei patvirtinti atsakingų institucijų.
Vaistinis preparatas „Wegovy“, skirtas nutukimui gydyti, yra vienas iš akivaizdžiausių pavyzdžių, kaip registruotas ir moksliškai pagrįstas vaistas gali tapti klastočių taikiniu. Jungtinėse Amerikos Valstijose atsiradus geriamajai (tablečių) „Wegovy“ formai, padirbinėtojams tapo techniškai paprasčiau suklastoti vaistą ir jį platinti kaip tariamai teisėtą produktą. Tokie neteisėti gaminiai dažnai pateikiami taip, kad sudarytų klaidingą įspūdį, jog pacientai įsigyja licencijuotus, saugius ir patikrintus vaistus, nors iš tikrųjų tai gali būti visiškai nepatvirtinti preparatai. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto vaisto geriamoji forma kol kas nėra registruota nei Lietuvoje, nei kitose Europos šalyse, todėl ir teisėtos galimybės įsigyti šio vaisto tabletėmis Europos Sąjungoje kol kas nėra. Preparatas Europoje prieinamas tik leidžiama forma.
Klastotės
Tikros istorijos: kuo rizikuoja žmonės, pirkdami neregistruotus vaistus ?
Pastaraisiais metais pasaulyje fiksuojami realūs atvejai, kai žmonės internete ar iš neaiškių prekeivių įsigiję tariamus semagliutido preparatus patyrė rimtų sveikatos sutrikimų.
Italijoje 41 m. moteris po suklastoto vaisto vartojimo buvo skubiai paguldyta į ligoninę, nes neteko sąmonės. Vėliau paaiškėjo, kad įsigytame produkte nebuvo deklaruojamos veikliosios medžiagos, o vietoj jos buvo kita, daug pavojingesnė medžiaga. Būtent ji ir sukėlė staigų, gyvybei pavojingą organizmo sutrikimą. Moteriai prireikė skubios medikų pagalbos.
Kitais atvejais žmonės, vartoję nelegaliai įsigytus semagliutido preparatus, patyrė:
-
stiprių virškinimo sutrikimų,
-
sunkių infekcijų, nes produktai buvo pardavinėjami nesteriliuose švirkštikliuose,
-
alerginių reakcijų,
-
atsidūrė ligoninėje dėl staiga pablogėjusios sveikatos būklės.
Sveikatos priežiūros ir vaistų priežiūros institucijos pabrėžia, kad tokie atvejai nėra pavieniai. Jie aiškiai parodo, jog internete parduodami „vaistai“, žadantys greitai sumažinti svorį ar kokį nors kitą stebuklingą efektą, gali būti ne tik neveiksmingi, bet ir tiesiogiai pavojingi gyvybei.
Kaip gyventojai gali apsisaugoti?
-
vaistus reikėtų įsigyti tik iš licencijuotų vaistinių ir jų internetinių vaistinių, kurios pažymėtos specialiu logotipu. Logotipas nurodo, kad šioje vaistinės internetinėje svetainėje pirkti vaistus yra saugu. Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jį paspaudus atsiranda vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu, sąrašas (Lietuvos atveju šią informaciją matysite Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos https://vvkt.lrv.lt/lt/ svetainėje).
-
vartoti vaistus tik gydytojui juos paskyrus;
-
vengti pasiūlymų, žadančių „greitą“, „stebuklingą“ ar gerokai pigesnį gydymą;
-
kilus įtarimų dėl vaisto kilmės ar kokybės – jo nevartoti ir pranešti atsakingoms institucijoms.
Pacientų sveikatos saugumas – bendras prioritetas
Falsifikuoti ir nepatvirtinti vaistai nėra tik ekonominė ar teisinė problema – tai tiesioginė grėsmė visuomenės sveikatai. Tik didinant gyventojų informuotumą, stiprinant institucijų bendradarbiavimą ir skatinant atsakingus sprendimus, galima sumažinti riziką pacientams ir apsaugoti jų sveikatą.
