Seimo Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje aptarė Valstybės kontrolės audito dėl švietimo pagalbos mokyklose rezultatus. Jie atskleidė sistemines spragas, trukdančias užtikrinti kokybišką pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, kurių Lietuvoje yra 12 proc. (58 tūkst. iš 471 tūkst. mokinių). Daugiau nei 90 proc. jų mokosi bendrosiose klasėse, o 1 proc. – specialiosiose mokyklose ar klasėse.
„Valstybės kontrolės auditas dar kartą patvirtino tai, ką girdime iš mokyklų ir savivaldybių – didžiausi švietimo pagalbos iššūkiai išlieka specialistų trūkumas, netolygus finansavimas ir nevienodos galimybės vaikams gauti reikalingą pagalbą. Šios problemos negali būti atidėliojamos, todėl turime ieškoti konkrečių sprendimų, kurie užtikrintų kokybišką įtraukųjį ugdymą visoje Lietuvoje“, – sako Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.
Posėdyje pristatyti duomenys parodė, kad didžiausi iššūkiai kyla dėl švietimo pagalbos specialistų trūkumo – bendrojo ugdymo mokyklose 52 proc. trūksta švietimo pagalbos specialistų, o 40 proc. – mokinio padėjėjų. Dėl to pagalbos prieinamumas išlieka ribotas: aplankytose mokyklose net 56 proc. mokinių nebuvo teikiama visa rekomenduota švietimo pagalba, o 5 proc. negavo jokios pagalbos.
Atskleisti ir dideli finansavimo skirtumai tarp savivaldybių: nors 2025 m. švietimo pagalbai iš viso panaudota 287,4 mln. Eur (69 proc. valstybės ir 31 proc. savivaldybių lėšų), savivaldybių panaudojamos lėšos vienam mokiniui skiriasi net iki 648 kartų (nuo 1 iki 648 Eur).
Auditas taip pat išryškino užsitęsusį specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą: 88–98 proc. pedagoginių psichologinių tarnybų nurodo, kad trūksta standartizuotų vertinimo instrumentų, o 36 proc. tarnybų susidūrė su tėvų nesutikimu vertinti vaiką. Be to, šalyje iki šiol nėra gabių vaikų atpažinimo, vertinimo ir pagalbos teikimo sistemos.
Atkreiptas dėmesys ir į profesinį mokymą: nors 90 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių baigiamojo kurso mokinių sėkmingai baigia profesinio mokymo programas, jų įsidarbinimo galimybės išlieka itin ribotos – įsidarbina tik 32 proc., o 68 proc. lieka neįsidarbinę.
Komitetas atkreipė dėmesį, kad tarp svarbiausių siūlymų – užtikrinti, kad mokyklos informaciją apie būsimus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius gautų dar iki mokslo metų pradžios (rugsėjo 1 d.), sukurti aiškius vaikų vertinimo standartus, mažinti administracinę naštą mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams, gerinti pagalbos prieinamumą bei stiprinti profesinio mokymo įstaigų atskaitomybę už šiai sričiai skiriamas lėšas.
Komiteto pirmininkė J. Šukevičienė pabrėžė, kad švietimo pagalbos sistemos stiprinimas išlieka prioritetiniu komiteto klausimu, todėl parlamentinė kontrolė bus tęsiama, nuosekliai bendradarbiaujant su savivaldybių, mokyklų bendruomenių ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais.
Komiteto posėdžio įrašą galite rasti čia.
