2026 m. gegužės 14 d. Seimo Ateities komitetas posėdyje aptarė, kaip Lietuva prisitaiko prie demografinės kaitos ir kokių sprendimų reikia darbo rinkos, socialinės apsaugos, švietimo, migracijos bei regionų politikos srityse. Parlamentinės kontrolės metu akcentuota, kad demografiniai iššūkiai turi būti vertinami kaip ilgalaikis valstybės raidos klausimas, reikalaujantis nuoseklių ir tarpusavyje suderintų priemonių. Komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas posėdžio pradžioje pabrėžė matantis dvejopą komiteto vaidmenį klausimo sprendime – ne tik kalbėti apie situacijos suvaldymą trumpuoju laikotarpiu, bet ir inicijuoti nuoseklios ir ilgalaikės prisitaikymo prie demografinės kaitos strategijos kūrimą.
Esminis dėmuo, dėl kurio sutarė visi pranešėjai, yra demografinės politikos kompleksiškumas ir kryptingumas. Pabrėžta priemonių planavimo reikšmė ir duomenimis grįstų sprendimų svarba. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius akcentavo abipusį švietimo ir demografijos politikos ryšį. Atkreiptas dėmesys, kad reaguojant į demografinius pokyčius pertvarkomas švietimo tinklas ne visada atliepia jaunuolių poreikius, ypač regionuose. Paradoksali situacija stebima ir pedagogų poreikio prasme. Demografinė kaita lemia kai kurių specialistų trūkumą, tačiau ir tam tikrų specialybių perteklių.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė pristatė pagrindines priemones, skirtas valdyti demografinius pokyčius ir stiprinti visuomenės atsparumą. Ji akcentavo, jog demografiniai iššūkiai tiesiogiai veikia darbo rinką, šeimos gerovę ir vyresnio amžiaus žmonių įtraukimą. Įgyvendinamos priemonės, skirtos darbo rinkos poreikiams atliepti: parama mokymuisi, aukštos pridėtinės vertės kompetencijų ugdymas ir regioninių karjeros centrų veikla.
Mokslinį požiūrį į kylančius prisitaikymo prie demografinės kaitos iššūkius perteikė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros vedėja prof. Daiva Skučienė. Teigta, kad sėkmingam demografinės kaitos valdymui reikalingos ne tik finansinės priemonės, paslaugų prieinamumas, procesų optimizavimas, bet ir dėmesys šeimos institutui nematerialia prasme: šeimų nestabilumas, nepakankama vaikų gerovė bei stebimos tarpstančio vienišumo tendencijos lemia pasaulėžiūrinius sprendimus, nepalankius siekiant efektyviai valdyti demografinę kaitą.
Verslo požiūrį aptariamais klausimais išsakė verslo ir pramonininkų konfederacijų atstovai Vilius Kriaučiūnas ir Reda Stankevičienė. Jų teigimu, norint tikslingai parinkti politikos priemones pradžiai reikalinga išsami esamos situacijos analizė ir užsienio patirties įvertinimas. Netinkamas įvairių priemonių įgyvendinimas padėties ne tik nepagerins, bet užkraus dar didesnes naštas ateities kartoms.
Apibendrindamas diskusiją Seimo Ateities komiteto pirmininkas V. Grubliauskas akcentavo, kad demografinė kaita yra ne vien socialinės politikos, bet ir strateginis valstybės ateities klausimas. Todėl, pasak jo, būtina pereiti nuo pavienių priemonių prie nuoseklios, tarpinstituciškai suderintos ir įrodymais grįstos demografinės politikos, kuri stiprintų darbo rinką, regionų gyvybingumą, šeimų pasitikėjimą valstybe ir ilgalaikį Lietuvos atsparumą. Ateities komitetui gavus aiškesnį mandatą demografijos klausimų srityje, komitetas ir toliau vykdys šios srities parlamentinę kontrolę, vertins priimamų sprendimų poveikį valstybės ateities raidai ir teiks pasiūlymus dėl ilgalaikės demografinės politikos stiprinimo.
